„Tai raudona linija. Prezidentas Bidenas pranešė, kad rugpjūčio 31 dieną jie iš šalies išves visus karius. Jeigu ši data bus nukelta, tai reiškia, kad okupacija prasitęs, o tam nėra jokio reikalo. Jeigu Jungtinės Valstijos ar Jungtinė Karalystė prašys daugiau laiko evakuacijai, tai mūsų atsakymas yra „ne“. Arba laukia skaudžios pasekmės. Tai tarp mūsų užaugins nepasitikėjimą. Jeigu jie siekia ir toliau tęsti okupaciją, natūralu, kad šitai paskatins tam tikrą reakciją“, – „Sky News“ iš Dohos sakė Talibano atstovas Suhailas Shaheenas.
O įtampa tarptautiniame Kabulo oro uoste ir toliau auga. Žmonės pasirengę viską palikti, rizikuoja savo gyvybe, kad tik ištrūktų iš šalies, atsidūrusios Talibano valdžioje.
Paklaustas, ką mano, kai žmonės kabinasi į kylančius lėktuvus, o tai nelabai panašu į sklandų valdžios perdavimo procesą, Talibano atstovas kaltę suvertė „ekonominei migracijai“.
„Galiu jus patikinti – tai neturi nieko bendro su nerimu ar kažkokiomis baimėmis. Jie tiesiog nori gyventi Vakaruose, tai ne kas kita, o ekonominė migracija, nes Afganistanas – skurdi šalis. 70 proc. šalies žmonių gyvena žemiau skurdo ribos, taigi visi nori persikelti į Vakarų šalis, kur galėtų geriau gyventi. Tai nesusiję su baime“, – tvirtino Talibano atstovas S. Shaheenas.
„Talibanas neketina pratęsti evakuacijos termino“, – pabrėžė „Sky News“.
Televizijos žiniomis, talibai pareiškė, kad „Vakarų šalys pačios susikūrė šią problemą: jos neturėjo sklandžios [evakuacijos] sistemos“.
Anksčiau laikraštis „The Times“ pranešė, kad Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas per antradienį vyksiantį skubų Didžiojo septyneto (G 7) viršūnių susitikimą prašys JAV prezidento Joe Bideno pratęsti JAV karių išvedimo iš Afganistano terminą, nustatytą rugpjūčio 31 dieną. Tačiau J. Bidenas sekmadienį išreiškė viltį, jog nukelti termino neprireiks.
Pernai vasarį Vašingtonas, vadovaujant eksprezidentui Donaldui Trumpui, su Talibanu pasirašė Dohos taikos susitarimą. JAV ir NATO įsipareigojo palikti Afganistaną iki šių metų gegužės, o kovotojai suteikė virtinę saugumo garantijų. Talibai, be kita ko, žadėjo pradėti taikos derybas su afganistaniečių vyriausybe, nebepulti JAV interesų šalyje ir neremti jokių teroristinių grupuočių.
Tačiau sudarius šį susitarimą Talibanas suintensyvino puolamąsias operacijas šalyje. Savo ruožtu dirbti JAV prezidento poste pradėjęs J. Bidenas nukėlė pasitraukimo galutinį terminą iki šių metų rugsėjo 11-osios, bet vėliau buvo paskelbtas naujas terminas – rugpjūčio 31-oji.
Pastarosiomis dienomis ekspertai spėja, kad, užsitęsus evakuacijai Kabule, JAV nespės išvesti visų karių iki rugpjūčio 31-osios, kaip buvo planuota.
J. Bidenas žada evakuoti iš Afganistano visus amerikiečius ir jiems padėjusius afganus
JAV prezidentas Joe Bidenas tvirtai pažadėjo sugrąžinti iš Afganistano visus amerikiečius ir jiems per karą padėjusius afganistaniečius, o pareigūnai patvirtino, kad JAV kariniai sraigtasparniai buvo išskridę už Kabulo oro uosto ribų paimti 169 evakuojamų amerikiečių.
J. Bideno penktadienio pažadas paskelbtas tūkstančiams amerikiečių ir kitų išvykti norinčių žmonių negalint prasiveržti pro oro uostą apsupusias minias, Talibano patikrinimo postus ir kartais JAV biurokratiją.
„Mes sugrąžinsime jus namo“, – Afganistane dar esantiems amerikiečiams pažadėjo J. Bidenas, Talibanui prieš kelias dienas perėmus Kabulo ir šalies kontrolę po du dešimtmečius trukusio karo.
Prezidento komentarais, paskelbtais iš Baltųjų rūmų, siekta kurti tikslo ir stabilumo įvaizdį baigiantis savaitei, kai vaizdai iš Afganistano, ypač iš Kabulo oro uosto, dažniau sudarydavo chaoso įspūdį.
Jo pažadas rasti būdą evakuoti sąjungininkus afganistaniečius gali reikšti didelį Vašingtono įsipareigojimų išplėtimą, nes išvykti iš šalies siekia dešimtys tūkstančių vertėjų ir kitų darbuotojų bei jų artimų giminaičių.
Karo metu JAV padėjusiems afganistaniečiams „įsipareigojame taip pat kaip“ JAV piliečiams, sakė J. Bidenas.
Vis dėlto jis teigė negalintis suteikti garantijų dėl skubios evakuacijos iš Kabulo oro uosto baigties ir pavadino šią evakuaciją „viena sunkiausių“ transportavimo orlaiviais operacijų per visą istoriją.
Dešimtys tūkstančių nerimaujančių žmonių Afganistane šeštadienį laukė žinios, ar Jungtinės Valstijos vykdys J. Bideno pažadą evakuoti visus amerikiečius ir jiems talkinusius afganistaniečius.
Vašingtono nustatytas rugpjūčio 31-osios galutinis terminas išvesti daugumą likusių karių nenumaldomai artėja, o prezidentas penktadienį neįsipareigojo jo pratęsti. Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas per derybas su Talibanu pažadėjo išvesti amerikiečių kontingentą iki šių metų gegužės, tačiau jo įpėdinis nusprendė terminą nukelti iki rugpjūčio 31-osios.
J. Bidenas ginasi nuo griežtos kritikos, pasirodant vaizdo įrašams iš Kabulo oro uosto prieigų, kur matyti chaosas ir pavieniai smurto atvejai, o pažeidžiamiems afganistaniečiams, bijantiems Talibano keršto, desperatiškai maldaujant jų nepalikti.
Bahreinas šeštadienį leido evakuacijoje dalyvaujantiems orlaiviams naudoti šalies tranzito infrastruktūrą. Šis žingsnis turėtų sumažinti spaudimą, nes penktadienį JAV susidūrė su problemomis dėl apkrautos infrastruktūros Udeido oro pajėgų bazėje Katare. Dėl intensyvaus srauto reisus iš Kabulo oro uosto teko įšaldyti kelioms valandoms.
Jungtiniai Arabų Emyratai šeštadienį paskelbė, kad priims iki 5 000 Afganistano piliečių „prieš jiems išvykstant į kitas šalis“.
Galimybės evakuotis laukia dešimtys tūkstančių afganistaniečių vertėjų ir kitų asmenų, taip pat jų artimi giminaičiai, Talibanui stulbinamai greitai – kiek daugiau nei per savaitę – užgrobus valdžią šalyje. Kabulo užėmimu baigėsi ilgiausias Amerikos karas, prasidėjęs po 2001 metų rugsėjo 11 dienos teroro atakų.
Penktadienį vienas JAV gynybos pareigūnas nurodė, kad apie 5 700 žmonių, įskaitant apie 250 amerikiečių, buvo išskraidinti iš Kabulo 16 transportinių lėktuvų „C-17“. Per dvi ankstesnes dienas buvo evakuota po 2 tūkst. asmenų. Operacija vykdoma budint laikinai dislokuotam JAV kontingentui, šiuo metu didinamam iki 6 tūkst. karių.
Pareigūnai taip pat patvirtino, kad JAV kariniai sraigtasparniai buvo išskridę už Kabulo oro uosto ribų paimti 169 evakuotis norinčius amerikiečius. Niekas nežino, kiek JAV piliečių dar yra Afganistane, tačiau spėjama, kad jų skaičius siekia 15 tūkstančių.
Iki šiol 13 šalių sutiko bent laikinai priimti pavojuje atsidūrusius afganistaniečius, pranešė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas. Dar 12 valstybių sutiko tapti evakuojamų asmenų, įskaitant amerikiečius ir kitus asmenis, tranzito zonomis.
Vis dėlto išvykti norintys asmenys ir toliau susiduria su sunkumais pakeliui į oro uostą. Belgijos užsienio reikalų ministerija patvirtino, kad vienas iš belgų lėktuvų pakilo tuščias, nes juo turėję išskristi žmonės nesugebėjo patekti į oro uostą.
J. Bidenas nedetalizuodamas pažymėjo, kad 169 amerikiečiai buvo atgabenti į oro uostą iš už jo ribų. Vėliau Pentagono atstovas Johnas Kirby patikslino, kad šie Amerikos piliečiai susirinko netoli oro uosto esančiame viešbutyje ir ketvirtadienį buvo atskraidinti į oro uostą. Juos gabeno trys JAV kariniai sraigtasparniai „CH-47“, pažymėjo J. Kirby.
Pasak jo, orlaiviai nebuvo apšaudyti. Pentagono atstovas pridūrė, jog iš pradžių amerikiečiai ketino nueiti nedidelį atstumą, skiriantį šį viešbutį nuo oro uosto vartų, tačiau ten susibūrus miniai teko keisti planus.
Aukšto rango JAV kariuomenės pareigūnai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga, naujienų agentūrai AP pranešė, kad amerikiečių sraigtasparnis penktadienį nugabeno į oro uostą grupę afganistaniečių – daugiausia moterų ir vaikų – iš netoli Kabulo oro uosto esančios bazės „Camp Sullivan“.
J. Kirby pareiškė neturįs informacijos, kad penktadienį būtų surengta tokia sraigtasparnio misija.
Evakuacija vykdoma ir už Kabulo ribų: kitose miestuose ir provincijose amerikiečių žvalgyba ir specialiosios pajėgos lydi kai kuriuos JAV ir Afganistano piliečius į numatytas paėmimo vietas, pranešė pareigūnai, pageidavę likti anonimai.
Prie Kabulo oro uosto laukiant minioms, o Talibanui apsupus jo perimetrą, Vašingtonas perspėjo negalįs garantuoti amerikiečiams ir kitiems asmenims saugumo pakeliui į lėktuvus. Talibai reguliariai šaudo į orą, mėgindami kontroliuoti minias.
Nors J. Bidenas anksčiau kaltino afganistaniečius dėl to, kad Jungtinės Valstijos nesugebėjo išgabenti daugiau sąjungininkų iki netikėto talibų atėjimo į valdžią šį mėnesį, JAV pareigūnai naujienų agentūrai AP sakė, kad Amerikos diplomatai ne vieną savaitę oficialiai ragino administraciją paspartinti evakuaciją.
Penktadienį prezidentas pripažino girdėjęs įvairių vertinimų, kiek išsilaikys vyriausybė Kabule, nors visi jie buvo pesimistiški kalbant apie jos išlikimą.
J. Bidenas pareiškė nusprendęs vadovautis Vašingtono remiamo Afganistano prezidento Ashrafo Ghani rekomendacija nespartinti JAV pastangų išskraidinti vertėjus ir kitus pavojuje atsidūrusius afganistaniečius. A. Ghani pabėgo iš šalies praėjusį savaitgalį, Talibanui apsupus sostinę.
JAV prezidentas taip pat tvirtino, kad daugelis NATO talkinusių afganistaniečių tuomet nenorėjo palikti šalies. Tačiau pabėgėliams padedančios organizacijos atkreipia dėmesį, kad tūkstančiai afganistaniečių jau ne vienus metus laukia galimybės gauti JAV vizą ir išvykti iš šalies.
Afganistaniečiai ir jiems padėti mėginantys amerikiečiai taip pat teigia, kad Vašingtonas laikosi itin griežtų dokumentų išdavimo reikalavimų iš keliolikos žingsnių, galinčių užtrukti ne vienus metus. Tarp reikalavimų dažnai būna tokių dalykų, kurie įsigalėjus Talibanui tapo pavojingi ar išvis neįmanomi. Tai pasakytina apie reikalavimus afganistaniečiams vykti į trečiąsias šalis ir kreiptis dėl JAV vizos ar pateikti dokumentus, įrodančius jų darbą su amerikiečiais.
