Prieš tai jis dvi dienas desperatiškai mėgino pabėgti iš Kabulo. Vyriškis, saugumo sumetimais nenurodęs savo pavardės, į oro uostą su tūkstančiais kitų žmonių išskubėjo po to, kai sekmadienį, rugpjūčio 15 d., Kabulą užėmė Talibanas. Susiklostė dramatiški įvykiai: užsienio piliečiams ir Afganistano tarnautojams bandant pabėgti, panikos apimtos gatvės buvo blokuojamos, jose buvo girdėti šūviai.
„Man kažkas pasakė, kad eičiau link šiaurinių terminalo vartų, kur buvo amerikiečių ir vokiečių kariai. Kai ten nusigavau, ta vieta buvo paskendusi chaose. Man prireikė kelių valandų, kad priartėčiau prie vartų ir imčiau šaukti, kad esu britas, kad leistų man iš čia ištrūkti. O tada vienas iš karių mane pasišaukė – kaip ir sakiau, ten buvo chaosas, jie turėjo ginklų, jie šaudė. Nebuvo kitos iš eities – tik stumti minią iš ten, tad aš tą suprantu. Visur aplink buvo pilna ašarinių dujų. Vienas iš karių tiesiog mane įsivedė vidun. Sakau nuoširdžiai – aš verkiau!“ – sakė išsigelbėjęs britų verslininkas.
12 metų Kabule nuolatos darbo reikalais apsistodavęs verslininkas pasakojo apie nežinią ir baimę, vis stiprėjusias oro uoste, sklindant prieštaringai informacijai ir didėjant chaosui.
„Mes ten praleidome kelias naktis be maisto ir vandens, o kitą naktį į oro uostą ėmė plūsti paprasti žmonės be pasų, be nieko. Jie nusiaubė oro uostą ir terminalą, suniokojo, sulaužė viską, kas tik ten buvo. Mes išsigandome. Mums nebuvo leidžiama išeiti, nes ten buvo Talibanas, o šioje pusėje – Jungtinių Valstijų kariai. Tad mes ėmėme galvoti, ką mums daryti. Bet nieko kito neliko, teko pasilikti“, – kalbėjo jis.
Galiausiai trečiadienį verslininkui pavyko pakliūti į Vokietijos ginkluotųjų pajėgų reisą, skridusį į Taškentą. O ketvirtadienį jis „Uzbekistan Airways“ orlaiviu atkeliavo į Frankfurtą.
„Esu labai dėkingas Vokietijos karinėms oro pajėgoms ir vokiečių kariams. Oro uoste jie neabejotinai nudirbo tiesiog fantastišką darbą! Didžiausia pagarba jiems! Pirmasis asmuo, kuriam parodžiau pasą, buvo vokietis, vokiečių karys, jis mus įsivedė, mes praėjome pro patikrą. Turėjome palaukti kelias valandas, o tada įlipome į Vokietijos karinių oro pajėgų lėktuvą. Mes nuskridome į Taškentą, o iš ten aš atkeliavau čia“, – sakė britas.
Tūkstančiams afganistaniečių mėginant išvykti iš šalies, per chaosą prie Kabulo oro uosto žuvo septyni afganų civiliai, sekmadienį pranešė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.
„Nuoširdžiai užjaučiame septynių afganų civilių, kurie, deja, žuvo miniose Kabule, šeimas“, – pareiškė ministerijos atstovas spaudai.
Talibanui prieš savaitę užgrobus valdžią Afganistane, prie Kabulo oro uosto suplūdo tūkstančiai žmonių, trokštančių išvykti iš šalies.
„Sąlygos vietoje tebėra itin sudėtingos, bet mes darome viską, ką galime, siekdami kuo saugiau valdyti padėtį“, – pareiškė ministerijos atstovas.
JK gynybos sekretorius Benas Wallace'as JK laikraščiui „The Mail on Sunday“ pareiškė, kad iki JAV nustatyto rugpjūčio 31 dienos galutinio termino „išvežti visus nesugebės nė viena šalis“.
„Galbūt amerikiečiams bus leista pasilikti ilgiau ir tokiu atveju mes jiems teiksime visokeriopą paramą“, – pridūrė jis.
JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį sakė negalintis suteikti garantijų dėl skubios evakuacijos iš Kabulo oro uosto baigties ir pavadino šią evakuaciją „viena sunkiausių“ transportavimo orlaiviais operacijų per visą istoriją.
„Tai viena didžiausių, sunkiausių transportavimo orlaiviais operacijų per visą istoriją, – iš Baltųjų rūmų per televiziją kreipdamasis į amerikiečius sakė J. Bidenas. – Negaliu pažadėti dėl to, koks bus galutinis rezultatas.“
Pasak prezidento, JAV pajėgos nuo rugpjūčio 14 dienos iš Afganistano išskraidino 13 tūkst. žmonių, o nuo liepos – 18 tūkstančių. Dar tūkstančiai žmonių evakuoti privačiais užsakytais lėktuvais „padedant JAV vyriausybei“.
Vis dėlto J. Bidenas tvirtai pažadėjo padaryti viską, kad iš Afganistano būtų išskraidinti visi amerikiečiai ir jiems per karą padėję afganistaniečiai.
J. Bideno penktadienio pažadas paskelbtas tūkstančiams amerikiečių ir kitų išvykti norinčių žmonių negalint prasiveržti pro oro uostą apsupusias minias, Talibano patikrinimo postus ir, kartais, JAV biurokratiją.
Prezidentas taip pat sakė, kad Amerikos sąjungininkai neabejoja jos patikimumu dėl to, kaip amerikiečiai traukiasi iš Afganistano, Talibanui prieš kelias dienas perėmus Kabulo ir šalies kontrolę po du dešimtmečius trukusio karo.
„Nemačiau jokių klausimų dėl patikimumo iš mūsų sąjungininkų visame pasaulyje“, – pabrėžė J. Bidenas ir pridūrė, kad Jungtinės Valstijos evakuacijos iš Kabulo operaciją „glaudžiai koordinuoja su NATO“, be to, padeda organizuoti sąjungininkų ir partnerių skrydžius.
ES: iki rugpjūčio 31-osios evakuoti visų afganų sąjungininkų neįmanoma
Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkams „matematiškai neįmanoma“ iki rugpjūčio 31 dienos evakuoti dešimtis tūkstančių su jais dirbusių afganistaniečių ir jų šeimų narių, šeštadienį perspėjo Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
Agentūrai AFP iš Ispanijos telefonu duotame interviu J. Borrellis pridūrė, jog „mes pasiskundėme“ amerikiečiams, kad saugumas Kabulo oro uoste yra per daug sustiprintas ir tai trukdo pastangoms į jį patekti su europiečiais dirbusiems afganams.
Rugpjūčio 31-oji yra Jungtinių Valstijų paskelbtas terminas, iki kurio turėtų būti užbaigtas pajėgų išvedimas iš Afganistano, tačiau prezidentas J. Bidenas yra užsiminęs, kad terminas galėtų būti pratęstas, jeigu ir toliau būtų įmanoma išskraidinti žmones.
JAV kariuomenė šiuo metu kontroliuoja Kabulo oro uostą ir oro kontrolės operacijas.
„Kiek man žinoma, amerikiečiai iki šio nėra pasakę, ar jie liks po rugpjūčio 31 dienos, tačiau jie gali ir apsigalvoti, – sakė J. Borrellis. – Jie nori nuo dabar iki mėnesio pabaigos evakuoti 60 tūkst. žmonių. Tai matematiškai neįmanoma.“
Agentūrai AFP jis sakė, kad, kalbant apie Europos evakuacijos pastangas, „problemų kyla dėl prieigos prie oro uosto, nes amerikiečių pajėgos ir saugumo priemonės yra labai griežtos“, ir tai trukdo dirbusiems afganistaniečiams patekti į oro uosto teritoriją.
Jo teigimu, Briuselis dėl to jau yra kreipęsis į Jungtines Valstijas ir paprašęs „didesnio lankstumo“.
ES užsienio politikos vadovas kartu su Europos Tarybos vadovu Charlesu Micheliu ir Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen šeštadienį apsilankė Madride, į kurį iš Afganistano yra atskraidinami Europos šalių piliečiai ir bendradarbiavusieji afganai, taip pat keli Amerikos piliečiai.
Pasak J. Borrellio, iki šiol evakuota tik 150 iš 400 su ES dirbančių afganų. „Aš puikiai suprantu, kad tai yra tikrai nepakankama. Lėktuvai išskrenda tuo metu, kai ant pakilimo tako dar yra žmonių“, – sakė jis.
Nepaisant išreikšto susierzinimo, J. Borrellis neigė, kad tarp Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų tvyro įtampa dėl evakuacijos. Tačiau jis pridūrė, kad teks užduoti klausimų, „kodėl taip įvyko“, ir teks ateityje rengti ES viršūnių susitikimą bei aptarti padėtį, kurioje atsidūrė Europa, ir tai, kokių kitų veiksmų reikėtų imtis dėl Afganistano.
Anksčiau praėjusią savaitę Europos Parlamente kalbėjęs J. Borrellis chaotišką evakuaciją pavadino Vakarų „katastrofa“ ir pabrėžė, kad Europos Sąjunga jau kurį laiką rengia strategiją, kurioje bus siūloma suformuoti 50 tūkst. karių greitojo reagavimo pajėgas būsimoms krizėms spręsti.
