Dabartiniai talibai – iki dantų apsiginklavusi grupuotė, šiuo požiūriu pralenkianti net kai kurias NATO valstybes, nurodoma leidinio straipsnyje. Praėjus dviem dešimtims metų nuo karo Afganistane pradžios, pasaulinė bendruomenė, o ypač JAV, pradėjo pripažinti, kad jo padariniai – bauginantys.

Baltieji rūmai antradienį pripažino, kad Talibanas, po dviejų dešimtmečių karo su amerikiečių pajėgomis perėmęs Afganistano kontrolę, turi sukaupęs nemažą kiekį JAV karinės įrangos.

Nuotraukose ir vaizdo įrašuose matyti talibai su šaunamaisiais ginklais ir transporto priemonėmis, kuriuos naudojo Pentagono kariai ar kuriais buvo aprūpintos Afganistano nacionalinės saugumo pajėgos.

Taip pat talibams atiteko pažangūs „UH-60 Black Hawk“ sraigtasparniai ir kita įranga, buvusi Kandaharo oro uoste.

„Akivaizdu, kad mes neturime išsamaus vaizdo, kur atsidūrė kiekvienas gynybos inventoriaus objektas. Tačiau tikrai nemažai jų pateko į Talibano rankas“, – sakė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas.

„Akivaizdu – mes nejaučiame, kad jie lengvai mums visa tai perduos“, – sakė jis.

J. Sullivanas sakė: tai, kad milijonų dolerių vertės karinės atsargos pateko į priešo rankas, yra pavyzdys „sunkių pasirinkimų, su kuriais susiduria prezidentas 20 metų karo pabaigos kontekste“.

Jis pažymėjo, kad sraigtasparniais „Black Hawk“ Afganistano vyriausybės pajėgos buvo aprūpintos, siekiant padėti joms kovoti su Talibano sukilėliais.

Tačiau vyriausybės pajėgos greitai pasidavė islamistų sukilėliams ir joms teko atsisakyti didelių ginklų atsargų ir sraigtasparnių kontrolės.

Svarsto kelis variantus

JAV prezidento Joe Bideno administracija taip sunerimusi dėl Talibano rankose atsidūrusių ginklų, jog vienu metu svarsto net kelis variantus, rašo „Reuters“.

Pareigūnų teigimu, atakos prieš stambesnę karinę įrangą, pavyzdžiui, sraigtasparnius, neatmetamos, tačiau siutinti Talibaną tuo metu, kai pagrindinis Jungtinių Valstijų tikslas yra žmonių evakuacija, būtų pernelyg rizikinga.

Kiti pareigūnai teigia, kad, nors kol kas ir nėra tikslių skaičių, dabartinis žvalgybos atliktas vertinimas skelbia, jog Talibanas gali kontroliuoti daugiau nei 2 tūkst. šarvuotų transporto priemonių, tarp jų ir automobiliai „U. S. Humvee“, iki keturiasdešimties lėktuvų, tarp kurių „UH-60 Black Hawks“, taip pat atakos sraigtasparnių ir „ScanEagle“ karinių dronų.

„Mes jau matėme Talibano kovotojų, ginkluotų JAV pagamintais ginklais, kuriuos atėmė iš Afganistano karių. Tai kelia rimtą grėsmę tiek Jungtinėms Valstijoms, tiek mūsų sąjungininkams“, – teigia įtakingiausias JAV Atstovų rūmų užsienio reikalų komiteto respublikonas Michaelas McCaulis.

Sraigtasparniai „Black Hawk“ buvo aiškiausiai matomas JAV karinės paramos įrodymas. Jie turėjo Afganistano pajėgoms užtikrinti pranašumą prieš Talibaną.

Nuo 2003 iki 2016 metų Jungtinės Valstijos Afganistano pajėgoms parūpino 208 orlaivius, teigia oficiali valstybinė JAV statistika. Praeitą savaitę dauguma šių lėktuvų šalį paliko – jais nuo Talibano paspruko Afganistano pilotai.

Vieno iš JAV pareigūnų teigimu, nuo 40 iki 50 orlaivių afganų pilotų buvo išskraidinti į Uzbekistaną, kur pabėgėliai nusprendė prašyti prieglobsčio. Dar prieš savaitgalį perimdamas Kabulo kontrolę Talibanas pradėjo pilotų žudymo kampaniją.

Dalis lėktuvų yra Jungtinėse Valstijose, kur grįžo, kad būtų atlikta techninė apžiūra, ten jie ir pasiliks. Afganistano pajėgoms skirti dabar atiteks JAV kariuomenei, besirūpinančiai žmonių išgabenimu iš Kabulo oro uosto.

Tiek buvę, tiek dabartiniai pareigūnai sako: nors ir neramu, kad Talibanas naudojasi minėtais sraigtasparniais, jiems reikalinga dažna techninė apžiūra, be to, stokojant žinių, juos sudėtinga valdyti.

„Ironiška, bet tai, kad mūsų įranga taip dažnai genda, šiuo atveju labai gerai“, – teigia trečiasis „Reuters“ pašnekovas.

JAV kariuomenės atsargos generolas Josephas Votelis, 2016–2019 metais kaip JAV centrinės vadavietės vadovas prižiūrėjęs JAV karines operacijas Afganistane, sako, kad dauguma modernios sunkiosios ginkluotės, perimtos Talibano, įskaitant ir lėktuvus, nebuvo aprūpinta slaptomis amerikiečių technologijomis.

„Kai kuriais atvejais tuos daikčiukus jie galės pasilikti nebent kaip trofėjus“, – konstatuoja J. Votelis.

Tačiau labiau nerimaujama dėl tiesiog naudojamos ginkluotės ir įrangos, pavyzdžiui, naktinių akinių.

Nuo 2003 metų Jungtinės Valstijos Afganistano pajėgoms suteikė mažiausiai 600 tūkst. pėstininkams skirtų ginklų, tarp kurių „M16“ šautuvai, 162 tūkst. komunikacijos įrangos komplektų ir 16 tūkst. naktinių akinių.

„Galimybė vykdyti veiklą naktimis – pranašumas, keičiantis visas žaidimo taisykles“, – „Reuters“ sakė vienas Kongreso patarėjas.

J. Votelis ir kiti teigia, kad smulkieji Talibano kovotojų rankose atsidūrę ginklai jiems gali suteikti pranašumą prieš bet kokį pasipriešinimą, galintį kilti istoriškai prieš Talibaną nusistačiusiose teritorijose, pavyzdžiui, į šiaurės rytus nuo Kabulo esančiame Pandžšyro slėnyje.

JAV pareigūnai teigia besiviliantys, kad didžiąją dalį ginklų naudos pats Talibanas, tačiau kol kas per anksti spėlioti, ką jie ketina su jais daryti. Neatmetama galimybė, jog ginkluote bus dalijamasi su priešiškai nusiteikusiomis valstybėmis, pavyzdžiui, Kinija.

Kas atiteko Talibanui

Iki 2020 metų vykdytos operacijos pareikalavo maždaug 3,6 tūkst. Vakarų aljanso karių gyvybių. Vien misijoje, pavadintoje „Tvirta parama“ („Resolute Support“), dalyvavo apie 9,6 tūkst. karių iš 36 pasaulio šalių. 1,3 tūkst. tada nusiuntė Vokietija, taip tapusi antra pagal nusiųstų karių skaičių.

Bundesveras nepašykštėjo pinigų veiksmams Hindukuše: pakankamai atseikėjo tiek personalui, tiek fizinei bazei, tiek kariniams ištekliams įsigyti, tiek administracinėms užduotims, ir 2018 metais visa išvardytoms sritims skirtų išlaidų suma siekė maždaug 313 mln. eurų.

JAV pastaraisiais metais milijardus dolerių skyrė tam, kad aprūpintų afganistaniečių karius būtinosiomis priemonėmis, reikalingomis kovojant su talibais. Vien karo veiksmams administruoti 2001–2013 metais skirta suma sudarė maždaug 743 mlrd. JAV dolerių (633,8 mlrd. eurų), teigiama „Focus“ straipsnyje.

Deja, pastarosiomis savaitėmis dešimtys tūkstančių Afganistano karių sudėjo ginklus, na, o tada, kai vyriausybės pajėgos daugelyje šalies regionų kapituliavo praktiškai net be kovos, ginklai ir karo technika perėjo į rankas islamistams.

Ta aplinkybė, kad būtent religiniai fundamentalistai dabar gauna naudos iš to, jog JAV ne vienus metus rūpinosi Afganistano karių apginklavimu, vertinama kaip katastrofa visai pasaulinei bendruomenei.

Kitaip nei 1996–2001 metų laikotarpiu, kada Talibano režimas valdė griežtomis priemonėmis, o apsiginklavimo požiūriu labai panėšėjo į akmens amžiaus armiją, dabar „Alacho karių“ prastai apginkluotais kovotojais nepavadinsi. Minėtina, kad prieigą prie ginklų arsenalo jie gavo dar tada, kai 9-ajame praeito amžiaus dešimtmetyje šalį paliko sovietų pajėgos, tik tuometiniai ginklai, savaime aišku, nė iš tolo neprilygsta pažangiomis technologijomis pagrįstai XXI a. karinei įrangai, ir būtent ji šiuo metu atsidūrė anksčiau akmens amžiaus lygio neperkopusių kovotojų dispozicijoje.

Vašingtonas jau senokai numanė, kad talibai gali perimti amerikietišką techniką, kuria buvo aprūpinami Afganistano kariai, ir Pentagonas, kaip buvo galima matyti iš rengiamų pratybų, ruošėsi tokiam scenarijui, tik, deja, tapo visai bejėgis dėl ginklų užgrobimo kampanijos operatyvumo.

Nors besitraukiančios amerikiečių pajėgos pasiėmė įrangą, kurioje įdiegtos pažangiausios technologijos, didžiulis skaičius automobilių, šaunamųjų ginklų ir kitokios amunicijos šiuo metu yra islamistų rankose.

Pastarieji savuose internetiniuose tinkluose didžiuodamiesi publikuoja vaizdo įrašus ir nuotraukas, iš kurių matyti, kaip užgrobiami ištisi ginklų sandėliai ir transporto priemonės.

Talibanas, galintis ir vėl paversti Afganistaną teokratine valstybe, gyvenančia pagal šariato taisykles, per 2021 metų rugpjūtį įvykdytus antpuolius užgrobė daugybę šaunamųjų ginklų ir šaudmenų. Talibai dabar disponuoja net 99 proc. Afganistano pajėgoms priklausiusių karo mašinų.

Negana to, „Alacho karių“ rankose – daugiau nei 600 „M1117“ tipo šarvuotųjų transporterių ir apie 8,5 tūkst. „Humvee“ šarvuotųjų automobilių. Dar talibai turi 150 ypač pažangių „MaxxPro“ tipo šarvuotųjų automobilių. 100 tūkst. modernizuotų visureigių, kaip antai „Toyota Hilux“ ir „Ford Ranger“, dar neseniai priklausiusių Afganistano policijai, dabar taip pat važinėja su arabų sunitų kovotojų vėliavomis.

Galima paminėti ir iš sovietams priklausiusių atsargų likusį maždaug tūkstantį pėstininkų kovos mašinų, tankų ir šarvuotųjų automobilių, dabar taip pat priklausančių „Alacho kariams“.

Talibai ateityje bus tinkamai apsirūpinę ne tik sausumos operacijoms reikalingomis priemonėmis. Islamistams atiteko ir visa aviacija, taigi, dabar jų dispozicijoje – 68 „MD 500 Defender“ tipo lengvieji kariniai sraigtasparniai, 19 „A-29“ klasės šturmo lėktuvų ir ne mažiau kaip 16 bendrosios paskirties sraigtasparnių „Black Hawk“. Dar islamistų armija galės naudotis keturiais transporto lėktuvais „С-130 Hercules“ ir daugiau nei šimtu rusiškų bei sovietinių transporto ir atakos sraigtasparnių („Mi-17“ ir „Mi-24“).

Panzerhaubitze 2000
Foto: Scanpix

Visgi, pasak leidinio „Focus“, didžiausią tarptautiniu mastu tikėtino terorizmo grėsmę kelia Afganistano oro pajėgoms priklausiusių bepiločių orlaivių perėmimas.

Pastarosiomis dienomis talibai pasisavino keletą pažangiausiomis technologijomis aprūpintų amerikiečių gamintojo „Boeing“ konstruojamų bepiločių orlaivių „ScanEagle“.

Praėjusį savaitgalį talibai užėmė Mazari Šarifo miestą, o būtent jame daugybę metų veikė pati didžiausia už Vokietijos ribų esanti Bundesvero lauko stovykla. Jos arsenale – savaeigei artilerijai priskiriamas egzempliorius „Panzerhaubitze 2000“, 55 tonų sveriantis mobilus artilerijos pabūklas, išsiskiriantis didele smogiamąja galia, 600 AG galingumu pasižyminti pėstininkų kovos mašina „Marder“, išvystanti 65 kilometrų per valandą greitį, kovos mašina „Eagle“, specialiai pritaikyta eksploatuoti krizių purtomuose regionuose, tokiuose kaip Afganistanas, taip pat ginklų pripildytas universalusis sunkvežimis „Dingo“, sveriantis apie 8,8 tonos, galintis išvystyti net 100 kilometrų per valandą greitį ir dažniausiai naudojamas vykdant patruliavimo užduotis.

Be to, kas išvardyta, Bundesveras naudojosi daugeliu kitų specialiosios paskirties mašinų, įskaitant šarvuotąjį transporterį „Fuchs“, šarvuotąjį žvalgybos visureigį „Fennek“ ir šarvuotuosius sunkvežimius „Yak“ bei „Duro“. Kiek tiksliai ginklų pateko į talibų rankas, kol kas neaišku.

Jei tektų palyginti talibų ginklų arsenalą su tuo, kuriuo disponuoja NATO sąjungininkė Estija, iš karto taptų aišku, kad islamistai turi akivaizdų pranašumą, nurodoma „Focus“ publikacijoje.

Pirmiausia, reikia turėti omeny, kad už šariato sistemą Hindukuše kovoja net 60 tūkst. aktyvistų, o Estijos ginkluotąsias pajėgas tesudaro 6,5 tūkst. tarnybą atliekančių karių ir dar 12 tūkst. esančių rezerve. Ginkluotosioms pajėgoms šalis skiria 785,7 mln. JAV dolerių (672,4 mln. eurų).

Kol kas neaišku, ar Talibanas pasinaudos naujuoju kariniu arsenalu siekdamas sustiprinti savo įtaką tarptautinėje arenoje, aprūpinti ginklais teroristų grupuotes, tokias kaip „Al-Qaeda“, ir toliau palaikyti tarptautiniu mastu šariatą išpažįstančių fundamentalistų vykdomą kovą.

Valdžia Kabule vis dar priklauso pragmatikams, tačiau radikalių ir karingai nusiteikusių Talibano grupuočių lyderiai gali vėl paversti šalį radikalia fundamentalistine valstybe, kurioje žmogaus, o ypač moterų, teisės beatodairiškai paminamos, kurioje nėra kritinį požiūrį reiškiančios žiniasklaidos, kurioje nesirūpinama mergaičių išmokslinimu, nėra nei muzikos, nei televizijos, užtat užmėtymas akmenimis traktuojamas kaip visiškai normalus reiškinys, reziumuoja „Focus“.