Pagrindinėje Džalalabado aikštėje protestuotojai nukabino Talibano vėliavą, vėl pakabino Afganistano vėliavą ir susigrūmė su Talibano kovotojais, CNN sakė trys liudininkai.

Anot jų, į protestą Talibanas sureagavo audringai: kovotojai šaudė į minią ir sumušė keletą protestuotojų.


Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose ir stopkadruose matyti ant paminklo besiropščiantys žmonės, nešini Afganistano vėliava. Kituose kadruose užfiksuoti Džalalabado gatvėse Afganistano vėliava mojuojantys protestuotojai. Kai kuriuose vaizdo klipuose girdėti šūviai, Talibanui stengiantis išvaikyti minią.


„Norėjau pagerbti Afganistano vėliavą ir neleisti Talibanui jos išniekinti, – pareiškė vienas protestuotojas. – Paskui pasigirdo šūviai, Talibano kovotojai mane apsupo, ėmė grasinti ir sumušė.“

Kitas protestuotojas tikino, jog, nepaisant smurtinės reakcijos, jie vėl protestuos, „kad neleistų Talibanui išniekinti Afganistano vėliavos“.

Proteste, kuriam vadovavo jaunesni gyventojai, dalyvavo įvairaus amžiaus žmonių.

Suniokota Talibanui besipriešinusio kovotojo statula

Afganistano Bamijano mieste buvo nuniokota statula, vaizduojanti vieną žinomą kovotoją su Talibanu, nužudytą šios grupuotės dar prieš jai pirmąkart užgrobiant valdžią šalyje 1996 metais, trečiadienį pranešė vietos gyventojai.

Abdul Ali Mazari – politinis lyderis, atstovavęs Afganistano etninių hazarų bendruomenei – buvo paskelbtas nacionaliniu kankiniu 2016 metais, praėjus daugiau nei dviem dešimtmečiams po Talibano pranešimo, kad šis veikėjas žuvo sraigtasparnyje per susišaudymą.

„Nesame tikri, kas susprogdino statulą, tačiau čia yra įvairių Talibano grupuočių, įskaitant... garsėjančias savo brutalumu“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas vietos gyventojas, pageidavęs likti anonimas.

Kita gyventoja, prisistačiusi tik vardu Zara, pranešė, kad grupė Talibano kovotojų antradienį suniokojo statulą, pasitelkusi granatsvaidį.

„Statula yra sunaikinta, ir žmonės liūdi, bet tuo pačiu bijo“, – sakė ji.

Talibanas, nuverstas prieš 20 metų per JAV vadovaujamą įsiveržimą, surengtą po Rugsėjo 11-osios atakų Amerikoje, praėjusį savaitgalį sugrįžo į valdžią Afganistane.

2001 metais talibai liūdnai pagarsėjo, Bamijane sunaikinę dvi didžiules Budos statulas, kovotojų pripažintas prieštaraujančiomis islamo normoms.

Hazarų mažuma 38 mln. gyventojų turinčiame Afganistano sudaro apie 10–20 procentų. Dauguma šios grupės žmonių yra šiitai ir jau seniai persekiojami radikalių sunitų šioje etniškai susiskaldžiusioje valstybėje.

1995 metais Talibanas pareiškė, kad A. A. Mazari žuvo per susišaudymą būdamas sraigtasparnyje, skraidinusiame jį ir kitus belaisvius į Kandaharą – griežtosios linijos islamistų judėjimo dvasinę gimtinę.

Kaip tuomet pranešė grupuotės atstovas, A. A. Mazari iš sargybinio rankų išplėšė Kalašnikovo automatą ir nušovė šešis Talibano kovotojus, o paskui žuvo pats.

Talibanas antradienį per savo pirmą spaudos konferenciją po valdžios Afganistane užgrobimo pažadėjo nesiekti keršto prieš oponentus šalyje, o Jungtinės Valstijos paskelbė, kad reikalaus talibų tesėti pažadus gerbti žmogaus teises.

Talibano antradienio pareiškimai buvo padaryti sugrįžus į Afganistaną vienam judėjimo įkūrėjų mulai Abdul Ghani Baradarui. Jo parvykimas vainikavo stulbinamą Talibano sugrįžimą į valdžią po nušalinimo prieš beveik 20 metų per JAV vadovautą invaziją.

Praėjus kelioms dienoms po to, kai kovotojai užgrobė valdžią šalyje, sostinėje Kabule atsidarė kai kurios parduotuvės, o Talibanas nurodė vyriausybės darbuotojams sugrįžti į darbą. Vis dėlto gyventojai reagavo atsargiai, gatvėse rodėsi labai nedaug moterų.

Dešimtys tūkstančių žmonių bando pabėgti iš šalies nuo prognozuojamo griežto islamistų valdymo ar baimindamiesi tiesioginio keršto už pastaruosius du dešimtmečius valdžiusios Vakarų remtos vyriausybės palaikymą.

Tačiau Talibano atstovas Zabihullah Mujahidas reporteriams pasakė, kad naujasis režimas „teigiamai skirsis“ nuo talibų valdžios 1996–2001 metais, kuomet buvo vykdomos mirties bausmės užmėtant akmenimis, o moterims buvo draudžiama dirbti kontaktuojant su vyrais.

Paklaustas, kuo dabartinis Talibano judėjimas skiriasi nuo islamistų režimo, nuversto prieš 20 metų, atstovas atsakė: „Jeigu šis klausimas dėl ideologijos ir tikėjimo – tuomet jokio skirtumo nėra... Tačiau jeigu vertiname jį pagal patirtį, brandą ir įžvalgą – neabejotina, kad esama daug skirtumų.“

„Šiandienos žingsniai teigiamai skirsis nuo ankstesnių žingsnių“, – sakė jis.

„Visiems priešingoje pusėje yra atleista – nuo A iki Z, – teigė Z. Mujahidas. – Mes nesieksime keršto.“

Talibano atstovas nurodė, kad judėjimas greitai suformuos vyriausybę, bet nepateikė beveik jokių detalių apie jos galimą sudėtį, tik užsiminė, jog islamistai „sujungs visas šalis“.

Jis taip pat sakė, kad Talibanas yra „įsipareigojęs leisti moterims dirbti, vadovaujantis islamo principais“, bet konkrečiau to nepaaiškino.

Talibano politinio biuro Dohoje atstovas Suhailas Shaheenas britų televizijai „Sky News“ sakė, kad moterys neprivalės nešioti burkos, visiškai dengiančios kūną ir veidą, bet nepatikslino, kokios formos hidžabas bus priimtinas.

Po Talibano spaudos konferencijos JAV valstybės departamento atstovas Nedas Price'as pareiškė: „Jei Talibanas sako, kad gerbs savo piliečių teises, mes sieksime, kad jie laikytųsi to pareiškimo ir jį vykdytų.“

Talibanas faktiškai perėmė šalies kontrolę sekmadienį, kai prezidentas Ashrafas Ghani pabėgo, o sukilėliai įžengė į Kabulą be jokio pasipriešinimo.

Šis momentas žymėjo Talibano galutinę karinę pergalę prieš vyriausybę, iškovotą vos per 10 dienų ir praliejus palyginti nedaug kraujo po dviejų dešimtmečių karo, nusinešusio šimtus tūkstančių gyvybių.

Islamistų sukilėliai perėmė Afganistano kontrolę Jungtinėms Valstijoms baigiant išvesti iš tos šalies paskutines savo pajėgas, kaip numatyta pagal prezidento J. Bideno planą – iki rugpjūčio 31 dienos užbaigti ilgiausią Amerikos karą.

Jungtinių Valstijų lyderis pripažino, kad Talibano pažanga vystėsi greičiau nei tikėtasi, tačiau gynė savo sprendimą išvesti karius ir kritikavo A. Ghani vyriausybę.

Amerikiečių pajėgos į Afganistaną buvo pasiųstos 2001 metų rudenį po teroristų tinklo „al Qaeda“ tų metų rugsėjo 11-ąją įvykdytų pražūtingų atakų Niujorke ir Vašingtone. Tai JAV padarė reaguodamos į Talibano suteiktą prieglobstį „al Qaeda“, ir talibus nuvertė.

Šį kartą Talibanas siekė sukurti santūrumo ir nuosaikumo atmosferą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (158)