Tai buvo vėliausias karinis incidentas tarp abiejų Kaukazo varžovių nuo pernai vykusio karo dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono.
Praėjusį rudenį šešias savaites vykusios kautynės pareikalavo apie 6,5 tūkst. gyvybių ir baigėsi lapkritį tarpininkaujant Rusijai paskelbtomis paliaubomis. Pagal pasirašytą taikos susitarimą Armėnija užleido keletą ne vieną dešimtmetį jos valdytų rajonų.
Tiek Azerbaidžanas, tiek Armėnija pastaraisiais mėnesiais praneša apie pavienius susišaudymus pasienyje. Tie incidentai kursto nuogąstavimus, kad teritorinis ginčas gali peraugti į naują konfrontaciją.
Gynybos ministerija Jerevane pranešė, kad Azerbaidžano pajėgos pirmadienį 9 val. 50 min. vietos (8 val. 50 min. Lietuvos) laiku apšaudė armėnų pozicijas iš Nachičevanės – Azerbaidžano eksklavo Armėnijos pietvakariuose.
Vienas armėnų karys buvo sužeistas į pilvą ir mirė gabenamas į ligoninę, nurodoma ministerijos pareiškime.
Ten pat teigiama, kad azerbaidžaniečiai pirmadienio vakarą „mėgino surengti naują provokaciją“, per apšaudymą nukovę kitą Armėnijos karį.
„Tai buvo antrasis per šią dieną žuvęs armėnų karys“, – nurodė ministerija ir pridūrė, kad nuostolių patyrė ir Azerbaidžanas.
Savo pranešime Gynybos ministerija Baku nurodė, kad susirėmimus inicijavo armėnai, taip pat paneigė, kad per incidentus žuvo kiek nors azerbaidžaniečių karių.
Įtampa tarp abiejų kaimynių tvyro nuo gegužės, kuomet Armėnija apkaltino Azerbaidžaną užėmus nedidelius anklavus, įskaitant teritoriją, esančią palei ežerą, kuriuo dalijasi abi šalys.
Per pernai kilusį karą Baku perėmė kontrolę tam tikruose Karabacho ir aplinkiniuose rajonuose, kuriuos armėnų pajėgos kontroliavo nuo 1994 metų.
Maskva rajone yra dislokavusi regione apie 2 tūkst. taikdarių, stebinčių, kaip laikomasi paliaubų sąlygų.
Be to, Rusija pasisiūlė padėti abiem konflikto šalims spręsti teritorinius ginčus, aiškiai nubrėžiant sieną.