Talibano kovotojų Kabulo prezidento rūmuose vaizdai šį sekmadienį, kai provincijos sostinės viena po kitos krito, o prezidentas pabėgo iš šalies, atskleidė, koks klaidingas buvo J. Bideno spėjimas.
Vietoj to, kad amerikiečių apmokyti afganų kariai mėnesiams ar ilgiau sulaikytų Talibano kovotojus, ilgiausias JAV karas baigiasi skubota diplomatų evakuacija iš Kabulo oro uosto. Staigus jų išvykimas kelia sunkių klausimų apie J. Bideno požiūrį į konfliktą.
Virš prezidento, žadėjusio tapti patikimu JAV užsienio politikos tvarkdariu, galvos telkiasi politinės katastrofos debesys.
Ir kol amerikiečiai šiandien prisimena įtemptas paskutines Saigono dienas Vietnamo karo pabaigoje, pagrindiniai JAV priešai mato akivaizdų Amerikos pažeidžiamumo ženklą ir netvirtą lyderio poziciją po audringų D. Trumpo valdymo metų.
Net kai kurie artimi sąjungininkai neslepia nusivylimo.
„Niekas nenori, kad Afganistanas ir vėl taptų palankia terpe teroristams, – sekmadienį sakė JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas. – Neabejotina, kad įvykius pagreitino JAV sprendimas atsitraukti.“
J. Bidenui ši griūtis taps bausme, kuri laikui bėgant gali tik sunkėti. Pirmuosius savo administracijos mėnesius prezidentas praleido maudydamasis sėkmingos skiepų kampanijos spinduliuose ir sudarinėdamas biudžeto bei infrastruktūros sandorius, skirtus pataisyti vargstančią Amerikos ekonomiką.
Scenos iš Kabulo šiuos pasiekimus pavers niekais.
„Blogiau nutikti negalėjo, ir tai turės pasekmių, – teigia Charlesas Listeris, Artimųjų Rytų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas. – Labai lengva sakyti, kad mus pakišo Donaldas Trumpas ir mes tiesiog ėjome jo pėdomis, tačiau iš tikrųjų bet kuris atsakingas lyderis, išklausęs visų jam duotų patarimų, būtų ėmęsis labiau apgalvoto požiūrio.“
Nepaisant visų susitarimo, kurį D. Trumpas pasirašė su Talibanu pernai po Katare vykusių derybų, kuriose Afganistano prezidento Ashrafo Ghani vyriausybė buvo palikta nuošalyje, trūkumų J. Bidenas paveldėtą veiksmų planą atidėjo vos trimis mėnesiais. Jo administracija atrodė užklupta iš netyčių, kai paaiškėjo, kad afganų kalbos vertėjai ir kiti sąjungininkai, norintys būti evakuoti, negalės išvykti iš šalies, kol neatsitrauks JAV kariai.
Politinis pasipiktinimas dėl Afganistano kritimo iš respublikonų pusės buvo nuspėjamas – daugelis iš jų nepritarė ir D. Trumpo planams pasitraukti, – tačiau supyko ir demokratai.
„Turint omenyje, kiek amerikiečių gyvybių buvo prarasta ir kiek kareivių grįžo namo su kritiniais sužalojimais, siaubinga stebėti, kaip 20 metų trukusi JAV parama Afganistano armijai galiausiai nieko nereiškia“, – kalbėjo Konektikuto senatorius Chrisas Murphy.
Senatorius Benas Sasse, Nebraskos respublikonas, dažnai nesutardavęs su D. Trumpu, pareiškė, kad tai „gėdingas Kabulo pametimas likimo valiai, primenantis istoriją Saigone“.
„Nusprendė pralaimėti“
„Istorikai privalo nepamiršti: amerikiečių kariai šio karo nepralaimėjo – jį sąmoningai nusprendė pralaimėti Donaldas Trumpas ir Joe Bidenas“, – pridūrė B. Sasse.
Šią savaitę į Afganistaną grąžinant 6000 JAV karių, kurie saugos Kabulo oro uostą, J. Bidenui teks atsakyti į daug klausimų, tarp jų: kaip JAV su visomis savo karinėmis pajėgomis ir žvalgybos infrastruktūra nesugebėjo suprasti, kad Talibanas akimirksniu perims šalies valdžią? Kaip Afganistano kariuomenė, gavusi daugiau nei 80 milijardų dolerių JAV mokesčių mokėtojų paramos, galėjo žlugti vos per kelias dienas?
Balandžio mėnesį paskelbęs sprendimą išvesti pajėgas iki rugsėjo, J. Bidenas pažymėjo, kad JAV išsaugos galimybę būti „horizonte“ ir prireikus vėl kovoti su teroristais Afganistane.
Tačiau Amerikos misija Afganistane, realistiškai ar ne, ilgą laiką buvo ruošiama nuveikti daugiau, nei persekioti Rugsėjo 11-osios išpuolių vykdytojus.
Pagalbos darbuotojai ir rangovai, remiami Amerikos ir NATO karinių pajėgų, skyrė milijardus dolerių infrastruktūros projektams ir pastangoms atjunkyti Afganistano ūkininkus nuo aguonų auginimo – opiumo prekybos pagrindo.
Moterų teisės
Užsienio kariuomenės buvimas šalyje taip pat padėjo suteikti daugiau erdvės merginoms ir moterims, kurių padėtis ankstesnio Talibano valdymo metu buvo visuotinai smerkiama ir kurių ateitis dar niekada neatrodė tokia nesaugi.
Tai buvo ne tik ilgiausias Amerikos karas, bet ir ypač daug kainavęs – keturi prezidentai paeiliui skyrė beveik 1 trilijoną dolerių tolimuose kraštuose įsiplieskusiam konfliktui, kurio metu žuvo apie 2400 amerikiečių karių, tačiau iki šiol nė vienas nerado būdo pasitraukti. Teisindamas savo sprendimą, J. Bidenas sakė, kad ilgesnis dalyvavimas nebūtų atnešęs daugiau naudos.
Talibanas žinojo, kad galės sėkmingai pasinaudoti tokia perspektyva, jei tik sugebės atsilaikyti. Ir per 20 metų jie iš tiesų atkūrė savo pajėgas, nepaisant to, kad amerikiečių kariuomenė vienu metu buvo išaugusi iki 100 tūkstančių.
„Galiausiai sprendimą priims patys afganai, – kalbėjo valstybės sekretorius Antony Blinkenas sekmadienį NBC laidoje „Meet the Press“. – Sprendimą priims Afganistano vyriausybė, sprendimą priims Talibanas – jie ir nuspręs, kaip toliau gyvens ši šalis, įskaitant Kabulą.“
Kataro derybos
Galų gale rezultatas toks, kad JAV vyriausybė atrodo apmauta Talibano lyderių, kurie pasakė jai tai, ką ji norėjo išgirsti: mes nustosime žudyti amerikiečius, o jūs išvesite savo karius. D. Trumpo administracija per derybas, kurias užtvirtino valstybės sekretorius Michaelas Pompeo, su tuo sutiko, ir galiausiai susitarimas buvo perleistas pradėjusiam eiti pareigas J. Bidenui.
„Visi vaikšto ratais aplink šį degantį šiukšlių maišą, ir jei jo negesini, gali apsimesti, kad jo nematai, – sako Jasonas Dempsey, vyresnysis mokslo darbuotojas iš Naujosios Amerikos saugumo centro, kuris du kartus buvo dislokuotas Afganistane ir kartą Irake. – Geriausias dalykas šioje katastrofoje yra tai, kad prezidentas pagaliau panoro prisiimti atsakomybę už užsienio politikos nesėkmę, net jei ją sukūrė ne jis.“
Tačiau kol kas, Talibanui vėl įžengus į Kabulą, o prezidentui A. Ghani pasirinkus tremtį, sunku išvengti vienos išvados: J. Bideno administracija netinkamai suvaldė pasitraukimą, kuris visada atrodė būsiąs sudėtingas.
Gynybos sekretorius Lloydas Austinas sekmadienį įstatymų leidėjams pareiškė, kad Talibanas būtų užpuolęs JAV karius, jei šie nebūtų pasitraukę. Tačiau tai tik sukėlė papildomų klausimų, kaip galingiausią pasaulio kariuomenę išvyti iš šalies galėjo menkai ginkluoti sukilėliai.
„Juk buvo galima šį pasitraukimą įgyvendinti atsakingai, lėtai – padedant ir vadovaujant Afganistano saugumo pajėgoms, kurias Amerika sukūrė per 20 metų, – tačiau J. Bidenas pasirinko greitesnį kelią, netekęs kantrybės dėl šio karo, – teigia Madiha Afzal, Brukingo instituto mokslo darbuotoja. – Šis skubotumas tapo paskutiniu lašu ir baigėsi tuo, ką mes dabar ir matome: staigiu Afganistano žlugimu atėjus Talibanui.“
