Netgi patys kovotojai buvo nustebinti to, kaip sparčiai įvyko kontrolės perėmimas, vakare paskelbtame vaizdo pareiškime prisipažino vienas iš Talibano įkūrėjų mula Abdulas Ghani Baradaras. Jis pridūrė, kad dabar grupuotė susiduria su valdymo iššūkiu.

Iki 20-ųjų Rugsėjo 11-osios išpuolio metinių likus mažiau nei mėnesiui, buvo galima stebėti smarkiai J. Bideno administraciją žeminančius vaizdus: iš ambasados teritorijos rūkstančius dūmus – darbuotojai ten paskubomis naikino dokumentus, o paskutinė grupė nukabino Jungtinių Valstijų vėliavą ir kariniu sraigtasparniu išvyko į oro uostą.

Jau nuo sekmadienio ryto buvo aišku, kad iš esmės prasideda antrasis Talibano valdymo laikotarpis. Talibano vadai dieną pradėjo tokie užtikrinti pergale, kad po to, kai jų kovotojai apsupo sostinę, jie nurodė likti už miesto ir laukti.

„Norime, kad per artimiausias kelias dienas įvyktų taikus [valdžios] perdavimas“, – sakė Katare dirbantis sukilėlių derybų grupės narys Suhailas Shaheenas.

Visgi netrukus Talibanas persigalvojo ir pranešė, kad judėjimo kovotojai įžengė į virtinę Afganistano sostinės Kabulo rajonų.

Praėjus kelioms valandoms, kai prezidentas Ashrafas Ghani paliko šalį, Talibanas perėmė prezidento rūmų kontrolę.

Greitas Afganistano miestų kritimas nuo Talibano sukrėtė daugelį JAV pareigūnų ir pakurstė abiejų partijų kritiką dėl Joe Bideno plano išvesti iš Afganistano paskutines savo pajėgas. Jungtines Valstijas nustebino ir nuvylė Afganistano kariuomenės nesugebėjimas ar nenoras duoti atkirtį, rašo „Bloomberg“.

Afganų kariuomenės motyvacija kovoti iki pat mirties – labai menka. Tuo metu prieš juos – jėga, kuri morališkai yra pasiruošusi, nes jai sekasi karo lauke ir ji tiki, kad įkurs Afganistano Islamo emyratą. Ji turi religinį pamatą ir jei žus kare, gyvybę paaukos aukštesniam tikslui. Dėl to jie visiškai skiriasi nuo Afganistano kariuomenės. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl Talibanas ryžtingai užkariauja teritorijas visoje šalyje.
Billas Roggio

Praėjusios savaitės pradžioje radikaliam islamo Talibanui sparčiai plečiant savo pozicijas Afganistane pakeista prognozė, kada Kabulas pereis į Talibano rankas.

Birželį JAV žvalgybos pareigūnai kalbėjo, kad Kabulas į talibų rankas gali pereiti praėjus 6-12 mėnesių po amerikiečių karių išvedimo. Tačiau praėjusią savaitę „The Washington Post“, remdamasis neįvardytais šaltiniais JAV slaptosiose tarnybose, skelbė, kad sostinė gali kristi per 30-90 dienų. Visgi Talibanui prireikė vos kelių dienų perimti valdžią visoje šalyje.

Nepaisant smarkiai prastėjančios saugumo situacijos, J. Bidenas praėjusią savaitę gynė savo sprendimą dėl karių išvedimo. Afganai turi „patys kovoti, kovoti dėl savo valstybės“, - sakė jis antradienį Baltuosiuose rūmuose.

Jų pajėgos esą kariniu požiūriu pranoksta Talibaną. „Tačiau jie turi ir norėti kovoti“, - pridūrė J. Bidenas.

„Viskas juda bloga linkme“, – „The Washington Post“ citavo ekspertą, susipažinusį su nauju kariniu padėties vertinimu.


Kodėl taip greitai?

Talibano pozicijų stiprinimo tempas Afganistane daugeliui buvo netikėtas – regioniniai centrai vienas po kito krito kaip domino kaladėlės. Sukilėliai akivaizdžiai pirmyn judėjo su pagreičiu, o šalies valdžiai teko susidurti su sunkumais, mėginant išsaugoti kontrolę savo rankose, rašo BBC.

Kaip gi visa tai galėjo įvykti taip sparčiai?

JAV ir NATO sąjungininkės, tarp kurių ir Jungtinė Karalystė (JK), nemažą pastarojo dvidešimtmečio dalį praleido rengdamos mokymus ir aprūpindamos įranga Afganistano saugumo pajėgas, rašo BBC. Gausybė amerikiečių ir britų generolų tikino suformavę galingesnę ir pajėgesnę šios šalies kariuomenę. Deja, dabar tokios jų sau skirtos pagyros atrodo ganėtinai bereikšmės.

Tiesa, Afganistano valdžia teoriškai vis dar turėtų savo rankose būti sutelkusi nemažas pajėgas. Bent jau oficialiais duomenimis, šios šalies saugumo pajėgos siekia per 300 000 – tai Afganistano kariuomenė, karinės oro ir policijos pajėgos.

Vis dėlto realybė tokia, kad ši šalis visada susidurdavo su sunkumais dėl pajėgų sutelkimo tikslams įgyvendinti. Afganistano kariuomenės ir policijos istoriją temdo didelių aukų skaičių, dezertyravimo ir korupcijos problemos. Maža to, kai kurie nesąžiningi vadai pasisavina visiškai neegzistuojančių karių, vadinamų kariais vaiduokliais, atlyginimus.

Naujausiame JAV Kongrese Specialiojo generalinio inspektoriaus Afganistano atkūrimui (SIGAR) skaitytame pranešime išreikštas rimtas susirūpinimas dėl pražūtingų korupcijos padarinių ir abejonių keliančio duomenų tikslumo vertinant realią pajėgų situaciją. Anot Jacko Watlingo iš JK Karališkojo jungtinių paslaugų instituto (RUSI), Afganistano kariuomenė niekada nebuvo užtikrinta, kiek karių ji iš tiesų turi.

Lyg to dar būtų maža, kaip teigia J. J. Watlingas, susiduriama su problemomis dėl įrangos ir tinkamo nusiteikimo palaikymo. Kariai dažnai siunčiami į regionus, kuriuose jie neturi gentinių ar šeimos ryšių. Gali būti, kad tai yra viena iš priežasčių, dėl kurios kai kurie iš jų gana greitai apleidžia užimamus postus nė nespėję sudalyvauti kovose.

Vyriausybės pajėgos, per daugelį metų gavusios milijardus dolerių paramos, pagal karių skaičių yra daugiau nei tris kartus didesnės už Talibaną.

Karo studijų analitikas teigė, kad Afganistano kariuomenė ilgus metus buvo ruošiama pagal vakarietiškus standartus ir dabar pasimatė, ko jie verti afganų akyse.

„Afganų kariuomenės motyvacija kovoti iki pat mirties – labai menka. Tuo metu prieš juos – jėga, kuri morališkai yra pasiruošusi, nes jai sekasi karo lauke ir ji tiki, kad įkurs Afganistano Islamo emyratą. Ji turi religinį pamatą ir jei žus kare, gyvybę paaukos aukštesniam tikslui. Dėl to jie visiškai skiriasi nuo Afganistano kariuomenės. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl Talibanas ryžtingai užkariauja teritorijas visoje šalyje“, – LNK Žinios citavo „Defense of Democracies“ centro analitiką Billą Roggio.

Tuo metu BBC rašo, kad Talibano pajėgumus išmatuoti sudėtinga. Remiantis JAV kovos su terorizmų centro Vest Pointe pateikiama informacija, pajėgų pagrindą sudaro 60 000 kovotojų. Pridėjus kitas kovotojų grupes ir palaikytojus šis skaičius galėtų viršyti 200 000.

Puštūnų (afganų) kalba kalbantis buvęs JK pajėgų karininkas Make‘as Martinas, Helmande vykusio konflikto istorija pasidalinęs savo knygoje „An Intimate War“, linkęs įspėti apie pavojus, tykančius pateikiant Talibaną kaip monolitinę grupuotę.

Joe Bidenas

„Talibanas yra artimesnis nepriklausomų frančizės turėtojų koalicijai, kurios nariai neglaudžiai ir, tikėtina, laikinai, siejasi vieni su kitais“, – patikino jis. Dar M. Martinas pastebi, kad oficiali Afganistano valdžia taip pat yra susijusi su vietinėmis įtakos jėgomis. Taigi panašu, kad šios šalies pavidalą keičianti istorija rodo, kaip šeimos, gentys ir netgi valdžios atstovai renkasi, prie kurios pusės šlietis, ir tai dažniausiai daro siekdami savo pačių išlikimo.

Afganų valdžia turėjo būti užsitikrinusi persvarą tiek finansavimo, tiek ir ginklų srityse. Milijardus JAV dolerių ši šalis yra gavusi tam, kad mokėtų kariams atlyginimus ir įsigytų reikalingos įrangos, o didžiąją šios sumos dalį skyrė JAV. 2021 m. SIGAR parengtoje ir publikuotoje ataskaitoje teigiama, kad saugumui Afganistane užtikrinti išleista per 88 mlrd. JAV dolerių (75 mlrd. eurų). „Į klausimą, ar šie pinigai buvo išleisti tinkamai, galiausiai bus atsakyta įvertinus įdėtų pastangų rezultatus kovos lauke“, – teigiama ataskaitoje.

Afganistano karinėms oro pajėgoms tenka itin reikšmingas vaidmuo kovos lauke. Vis dėlto nuolatos susiduriama su sunkumais prižiūrint 211 turimų karinių lėktuvų ir formuojant jų įgulas. Ne ką geriau pavyksta tenkinti sausumos pajėgų karinės vadovybės poreikius.

Talibanas neretai esminę paramą užsitikrindavo iš narkotikų prekybos, tačiau gaudavo lėšų ir iš išorės, ypač iš Pakistano. Pastaruoju metu Talibanas ginklų ir įrangos grobia iš Afganistano saugumo pajėgų.

Dalis perimtų ginklų ir įrangos gauta iš JAV („Humvee“ šarvuočiai, naktinio matymo sistemos, automatiniai šaunamieji ginklai, minosvaidžiai ir artilerija).

Jau po sovietų invazijos Afganistanas buvo užtvindytas ginklais, o Talibanas parodė, kad net ir tinkamo pasirengimo neturinčios pajėgos gali įveikti kur kas labiau patyrusias. Tereikia prisiminti triuškinantį amerikiečių ir britų pajėgoms turėjusį improvizuoto sprogstamojo įtaiso (IED) poveikį. Tokia patirtis, vietinių žinios ir supratimas apie vietovę taip pat yra akivaizdūs sukilėlių turimi pranašumai.

Buvęs JK kariuomenės brigados vadas Benas Barry, šiuo metu dirbantis Strateginių studijų institute, pripažįsta, kad išaugo karininkų, žmogaus teisių aktyvistų ir žurnalistų nužudymų skaičius. Tokiu būdu lėtai, bet užtikrintai nubraukiamos nedidelės pergalės, pelnytos per pastaruosius 20 metų.

Pasak jo, propagandinį karą ir naratyvines kovas laimėjo taip pat Talibanas. Kaip teigia B. Barry, stiprėjančios pozicijos kovos lauke Talibano kovotojams suteikė didesnio pasitikėjimo savimi ir vienybės jausmo.

Foto: AP / Scanpix

„Mirusios sielos“

„New York Times“ įžanginiame straipsnyje „Afganistano tragedija“ žaibiškas Talibano įvykdytas Afganistano kontrolės perėmimas vadinamas „neapsakoma tragedija“.

„Tai yra tragedija, nes amerikietiškoji svajonė apie tai, kaip, kuriant pasaulį, kuriame viešpatauja tokios vertybės kaip pilietinės teisės, lyčių lygybė ir religinis pakantumas, jie taps „nepakeičiama tauta“, pasirodė esanti tik svajonė“, – rašoma „New York Times“ straipsnyje.

Straipsnyje dėstoma, kad tai, jog po amerikiečių pasitraukimo valdžią ir vėl perims talibai, buvo aišku jau seniai. Šį karą vis vien reikėjo užbaigti, tačiau tokia jo pabaiga taip pat tapo tragedija ir tiems Afganistano gyventojams, kurie tikėjo šia svajone, dalyvavo bandant kurti modernią visuomenę, tad Joe Bideno administracija privalėjo pasirūpinti jų apsaugojimu.

„Kaltė dėl šios nelaimės tenka ne vien tik Jungtinių Valstijų prezidentui J. Bidenui, tačiau jo administracija turi ištaisyti klaidas, padarytas pasitraukiant iš Afganistano. Vertinti galima visaip, bet Jungtinių Valstijų kariuomenė – galinga logistinė jėga, ji privalo nuversti kalnus, daryti viską, kas įmanoma, kad išgelbėtų žmones, kurie dėl geresnio rytojaus rizikavo viskuo“, – pabrėžia „New York Times“.

Kaip vieną iš greito prezidento Ashrafo Ghani vyriausybės žlugimo priežasčių „New York Times“, kaip ir daugelis kitų pasaulio leidinių, išskiria neįtikėtino masto saugumo struktūrų korupcijos lygį ir jo pasekmę – daugumos afganų nepasitenkinimą šia valdžia.

Britų dienraščio „The Guardian“ tarptautinių klausimų apžvalgininkas Patrickas Wintouras rašo, kad amerikiečių generolai ir politikai savo ataskaitose ir pareiškimuose nuolatos pervertindavo Afganistano kariuomenės, policijos ir specialiųjų tarnybų kovos pajėgumus, kuriems jie per 20 metų išleido 88,3 mlrd. dolerių (apie 75 mlrd. eurų).

Be to, tiek nepriklausomi ekspertai, tiek daugelis pareigūnų nuolat perspėdavo, kad amerikiečiai paprasčiausiai neturi galimybių įvertinti, kiek minėtosios struktūros pajėgios veikti prieš Talibaną be visapusiškos Jungtinių Valstijų ir kitų Vakarų sąjungininkių paramos.

P. Wintouras nurodo keletą priežasčių, nulėmusių, kad Afganistano valdžios pajėgos žlugo akimirksniu. Tai kariuomenėje ir policijoje vyravusi korupcija, plačiai paplitusio neraštingumo nulemtas nesugebėjimas naudotis padovanota sudėtinga įranga, turimų surinkti muitų praradimas ir to pasekmė – vyriausybės negebėjimas išmokėti atlyginimų. Be to, apžvalgininkas pastebi, kad nuo tos akimirkos, kai iniciatyvą perėmė Talibanas, kariai ėmė masiškai pasiduoti talibams iš baimės, jog šie vis vien nugalės ir ims keršyti.

Prancūzų dienraštis „Le Monde“ taip pat nagrinėja žaibiško Afganistano kariuomenės žlugimo priežastis ir primena tai, apie ką kalba dauguma ekspertų – oficialių sąrašų neatitikimus ir „mirusias sielas“ Afganistano kariuomenėje.

Leidinys primena, kad, pačių amerikiečių karių teigimu, afganai sukūrė ištisus „karių vaiduoklių batalionus“, tokiu būdu siekdami gauti už juos Jungtinių Valstijų mokamus pinigus ir paprasčiausiai plėšikauti.

„46 „karių vaiduoklių batalionai“, po 800 žmonių kiekviename“, – „Le Monde“ cituoja tokius duomenis pateikusį neįvardintą Vakarų diplomatą, dirbusį Kabule. Dienraštis primena, kad prezidento A. Ghani nurodymu amerikiečių kariai nuo 2017 m. nustojo skelbti duomenis apie netektis ir dezertyravimus tarp jų globojamų Afganistano karių, o tai prisidėjo prie dar didesnio bendro vaizdo iškreipimo.

Kitame straipsnyje „Le Monde“, kaip ir visa pasaulio žiniasklaida, Kabulo žlugimą sulygina su tuometinio Saigono – Pietų Vietnamo sostinės – žlugimu 1975-aisiais. Dienraštis taip pat primena, kad Saigono žlugimas įvyko tik prabėgus dvejiems metams po Jungtinių Valstijų kariuomenės išvedimo.

Kritika Bidenui

Rusija, pasinaudodama situacija, sekmadienį paliejo kritikos JAV: „Pasaulis su siaubu stebi Vašingtono naujausio istorinio eksperimento pasekmes“, - sekmadienį programėlėje „Telegram“ rašė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.

Rusija pranešė neketinanti evakuoti savo ambasados Kabule, naujienų agentūrai „TASS“ cituojant Talibano atstovą, esą grupuotė palaikanti gerus santykius su Maskva.

J. Bidenas sulaukia vis daugiau kritikos iš žmogaus teisų grupių ir kai kurių jo paties partijos narių, pasirodžius pranešimams, kad talibai vėl puldinėja moteris ir naudoja prievartą, primenančią ankstesnes jo viešpatavimo dienas, rašo „Bloomberg“.

Sekmadienį socialinėje žiniasklaidoje žmonės dalijosi nuotraukomis, kuriose matoma, kaip uždažomi moterų atvaizdai ant kai kurių Kabulo pastatų - parduotuvių ir grožio salonų.

J. Bideno administracija tvirtina, kad Afganistano kariuomenė privalo pagaliau paimti vadeles į savo rankas, Jungtinėms Valstijoms toliau teikiant karinę bei finansinę paramą.

„Dar vieni ar penkeri metai JAV karinio dalyvavimo nebūtų nieko pakeitę, jei Afganistano kariuomenė negali ar nenori išlaikyti savo šalies“, - sakė J. Bidenas.

Per Talibano valdymo metus, nuo 1996 iki 2001 metų, moterims buvo draudžiama dirbti, lankyti mokyklą ar rodytis viešumoje be burkos, drabužio, dengiančio visą žmogaus kūną, galvą ir veidą. Pastarosiomis savaitėmis Talibano kovotojai šiauriniuose regionuose nurodė daliai darbuotojų moterų, dirbančių Afganistano tarptautinio banko skyriuose, palikti darbo vietą ir keliauti namo.

Šeštadienio vakare Talibanas paviešino ganėtinai ilgą pareiškimą, neigiantį pranešimus, esą jis žudęs kalinius ir vertęs kaimo vietovių gyventojus perduoti savo dukteris Talibano kariams kaip būsimas nuotakas. Pareiškime grupuotė pažadėjo amnestiją vyriausybės kariuomenės kariškiams, taip pat privačių asmenų turto ir valstybės nuosavybės neliečiamumą.