„Mūsų tikslas lieka kaip įmanoma labiau remti Afganistano vyriausybę ir saugumo pajėgas. Svarbiausia yra mūsų darbuotojų saugumas. NATO toliau palaikys mūsų diplomatinį buvimą Kabule ir prireikus prisitaikys“, – nurodė J. Stoltenbergas pareiškime, išplatintame po NATO pasiuntinių susitikimo.
Talibanas per žaibišką puolimą užėmė virtinę regionų sostinių, Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkėms paskelbus planus išvesti iš Afganistano paskutines savo pajėgas.
JAV prezidentas Joe Bidenas pasiryžęs du dešimtmečius trukusį karą užbaigti iki rugsėjo 11-osios, kai bus minimos šį konfliktą išprovokavusių teroro išpuolių Amerikoje metinės.
JAV ir Jungtinė Karalystė ketvirtadienio vakarą nurodė į Afganistaną išsiųsiančios tūkstančius karių, kurie padės evakuoti šių NATO sąjungininkių piliečius.
„NATO sąjungininkės yra labai susirūpinusios dėl didelio smurto, kurį sukėlė Talibano puolimas, įskaitant išpuolius prieš civilius gyventojus, tikslines žudynes ir pranešimus apie kitus rimtus žmogaus teisių pažeidimus“, – sakė J. Stoltenbergas.
„Talibai turi suprasti, kad tarptautinė bendruomenė jų nepripažins, jei jie paims šalį jėga. Mes ir toliau esame įsipareigoję remti politinį konflikto sprendimą“, – sakoma NATO vadovo pareiškime.
NATO diplomatai piešė niūrų vaizdą apie Afganistane vykstančius įvykius, lygindami juos su Saigono kritimu Vietnamo karo pabaigoje.
„Situacija yra katastrofiška“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas diplomatas.
Vašingtonas ir Londonas ketvirtadienio vakarą paskelbė apie planus skubiai evakuoti savo ambasadų darbuotojus ir kitus piliečius iš sostinės.
Kitos NATO sąjungininkės Danija ir Norvegija penktadienį paskelbė laikinai uždarančios savo ambasadas Kabule.
NATO sąjungininkų nurodymai pradėti evakuaciją paskelbti Talibanui užėmus Kandaharą – Afganistano antrą pagal dydį miestą, kurio apylinkės yra sukilėlių bastionas. Po šių įvykių vyriausybės rankose lieka tik Kabulas ir dar keli išsibarstę miestai.