Koronaviruso atvejų skaičiui augant, Izraelis skuba išsiaiškinti, kokią naudą galėtų duoti skiepijimas trečiąja (stiprinamąja) vakcinos doze ir naujų ribojimų įvedimas.

Augant COVID-19 infekcijų skaičiui, Izraelis trečiąją vakcinos dozę siūlys ir vyresniems nei 50 metų amžiaus asmenims. Ekspertų komanda priėjo prie išvados, kad tai teisinga priemonė vyresniems nei 50 metų gyventojams ir medicinos srityje dirbantiems žmonėms, sakoma ketvirtadienio vakarą paskelbtame premjero Naftalio Bennetto pareiškime.

Izraelio, kuris pirmasis iš pasaulio valstybių pradėjo vyresnių nei 60 metų amžiaus žmonių vakcinaciją trečiąja doze, kampanija buvo visiškai sėkminga, teigė jis.

„Iki šiol paskiepyta daugiau kaip 750 000 žmonių, ir mes žengiame kitą žingsnį“, – rašė premjeras. Kovoje su vis greičiau plintančia delta atmaina tai esą teisinga priemonė.

Izraelio vyriausybė naujai vakcinacijos kampanijai turi didelį vakcinos kiekį. N. Bennettas paragino visus vyresnius nei 50 metų amžiaus gyventojus pasinaudoti trečio skiepo galimybe.

Izraelis pastaruoju metu fiksuoja po beveik 6 000 naujų infekcijų per parą. Iki daugiau nei 400 išaugo kritinės būklės pacientų skaičius. 9,4 mln. gyventojų turinčiame Izraelyje pilnai paskiepyta daugiau kaip 58 proc. gyventojų.

Gydytojai daro prielaidą, kad, panašiai kaip ir antrosios dozės atveju, prireiks maždaug savaitės po skiepo, kol trečiosios dozės suteikiama apsauga ims veikti.

Menkai tikėtina, kad tiek į trečiąją vakcinos dozę investavusi vyriausybė, neišanalizavusi patikimų statistinių duomenų apie stiprinamosios dozės poveikį, norės priimti sprendimą dėl karantino, kuris vertinamas kaip kraštutinė priemonė ir paskutinė išeitis.

„Dabar egzistuoja išties pernelyg daug nežinomųjų, kad būtų galima formuluoti prognozes apie karantiną, – „The Times of Israel“ aiškino Weizmanno mokslo instituto koronaviruso statistikos ekspertas profesorius Eranas Segalas. – Kol kas mes nepajutome stiprinamosios dozės poveikio, bet galime jį pajusti netrukus.“

Nepaisant vyriausybėje verdančių diskusijų dėl karantino, E. Segalas prognozuoja, kad ministrai luktelės, kol bus gauti aiškūs statistiniai duomenys, rodantys, kokį poveikį padarė stiprinamoji vakcinos dozė ir kitos priemonės.

„Šiuo metu 350 žmonių yra sunkios būklės, kasdien vidutiniškai fiksuojama 3 500 naujų atvejų. Sunkiai sergančių pacientų skaičius per dešimties dienų laikotarpį išaugo dvigubai, o tai reiškia, kad po dviejų tokių padvigubėjimų kritinė ligoninių riba gali būti viršyta“, – įspėjo E. Segalas.

„Per pastarąją bangą buvo pasiekta 1 200 sunkios būklės pacientų riba – panašu, kad ji yra kritinė. Tai siaubinga. Jeigu šią ribą mes ir vėl pasieksime arba matysime, kad labai sparčiai prie jos artėjame, turėtume įvesti karantiną“, – pridūrė E. Segalas.

Sunkios būklės pacientų skaičius pirmadienį siekė 360. Trečiadienį tokių jau buvo 400.

Tačiau, nors ir išreikšdamas nerimą, E. Segalas taip pat pabrėžia, kad yra ir „balansuojančių veiksnių“.

„Tarp tokių veiksnių yra visuomenės elgesys, mat atvejų skaičiui augant vis dažniau dėvimos kaukės ir dirbama iš namų“, – aiškina E. Segalas.

„Trečioji vakcinos dozė gali mums laimėti laiko, be to, tai, kad neseniai persirgę žmonės turi antikūnų, irgi gali būti mums naudingas veiksnys. Taip pat galioja tam tikri apribojimai, pavyzdžiui, vėl įvestas žaliasis pasas“, – dėstė ekspertas, omenyje turėdamas sistemą, leidžiančią į kai kurias vietas patekti tik pasiskiepijusiems, persirgusiems koronavirusu ar pateikusiems neigiamą PGR testo rezultatą.

„Visi šie dalykai yra balansuojantys veiksniai, tačiau sunku pasakyti, ar jie gali padėti subalansuoti atvejų skaičių. Nemanau, kad kas nors apskritai tą žino“, – apibendrino E. Segalas, pridurdamas, kad po savaitės ar dviejų situacija ims darytis aiškesnė.

Prognozių dėliojimą dar labiau apsunkina tikimybė, kad sveikatos priežiūros sistemos pajėgumai gydyti COVID-19 pacientus keisis. Kaip pranešama, ministrai rengia planą, kuriuo būtų bandoma išvengti karantino didinant ligoninių lovų ir personalo skaičių, o dalį pacientų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai gydytų namuose.

Prie jau minėtų nežinomųjų – sveikatos sistemos pajėgumų, trečiosios vakcinos dozės veiksmingumo, ribojimų ir gyventojų elgesio pokyčių – taip pat galima pridėti faktą, kad delta atmaina tebėra labai nenuspėjama. Jos vystymąsi sunku numatyti netgi ir tiems, kurie atidžiai išanalizavo ankstesnius pandemijos etapus.

Įtakingas Londono epidemiologas profesorius Neilas Fergusonas, suplanavęs pirmąjį Jungtinės Karalystės karantiną, liepos viduryje kalbėjo, kad yra „beveik neišvengiama“, jog galutinis ribojimų panaikinimo etapas atneš po 100 tūkst. naujų atvejų kasdien.

Keista, tačiau atvejų skaičius, užuot augęs, ėmė mažėti. Prieš apribojimų panaikinimą delta atmaina buvo pasiekusi piką – fiksuota po 54 tūkst. naujų atvejų per dieną. Dabar jų fiksuojama po maždaug 28 tūkst.

Nyderlanduose liepos pradžioje imta nerimauti dėl augančio atvejų skaičiaus. Po neprivalomos darbo iš namų rekomendacijos naujų atvejų skaičius per dieną sumažėjo nuo 11 tūkst. delta atmainos piko metu liepos viduryje iki maždaug 2 500.

Epidemiologė Ora Paltiel mano, kad situacija, besiklostanti tokiose sparčia vakcinacija pasižyminčiose valstybėse kaip Jungtinė Karalystė ir Nyderlandai, gali pranašauti, kokia ateitis laukia Izraelio.

Delta atmainos atžvilgiu šios šalys turėjo išankstinį pranašumą prieš Izraelį: kai jose atvejų kreivė pasiekė piką, Izraelyje ji tik ėmė staiga kilti. Jeigu Izraelyje situacija klostysis tokia pat linkme, tai gali reikšti, kad atvejų skaičius netrukus pasieks piką, o tada ims kristi.

O. Paltiel pastebi, kad Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų istorijas vis dar gaubia šiokia tokia paslaptis: nėra iki galo aišku, kodėl atvejų skaičius šiose šalyse smarkiai išaugo, o tada ėmė kristi.

Netgi Indijoje, iš kurios ir kilo delta atmaina ir kurioje vakcinacijos tempai lėti, ši atmaina gegužę pasiekė piką, kai per dieną buvo fiksuojama po maždaug 400 tūkst. atvejų, o tada naujų atvejų skaičiai ėmė sparčiai kristi ir šiandien siekia apie dešimtadalį ankstesnio kiekio.

O. Paltiel aiškina, kad piko ir kritimo efektas gali atspindėti situaciją, kai daugybė žmonių užsikrečia ir dalis jų patys to nė nesuvokia, o susidarę antikūnai stiprina visuomenės imunitetą.

Įmanoma ir tai, kad dėl dar nežinomų priežasčių vieni žmonės yra labiau linkę užsikrėsti delta atmaina nei kiti, neatmeta O. Paltiel. Tokio scenarijaus atveju delta atmaina paliečia daugumą jai neatsparių žmonių, o tada, kai galimų taikinių lieka nedaug, atvejų skaičius ima mažėti.

O. Paltiel mano, kad jeigu atvejų skaičius ims mažėti, karantinas veikiausiai nebus įvestas, o Švietimo ministerija galės įgyvendinti planus pradėti mokslo metus įprastu laiku ir atmesti raginimus mokslo metų pradžią atidėti iki spalio.

„Jeigu reikalai Izraelyje klostysis taip, kaip ir Jungtinėje Karalystėje bei Nyderlanduose, delta atmaina gali imti slopti, o mes galėsime mokyklas atidaryti rugsėjį, kaip ir buvo planuota, – dėstė epidemiologė. – Tačiau jeigu situacija Izraelyje klostysis kitaip, atvejų skaičius gali ir toliau augti. Tada būtų visai įmanoma, kad mokslo metų pradžią tektų nukelti į spalį. Delta atmaina mums yra naujas iššūkis, kurį prognozuoti sunku.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (769)