Ir vis dėto Bradlis yra balta varna valstijoje, kur vakcinacijos lygis yra vienas iš žemiausių šalyje. Liepą valstijos gubernatorius Asa Hutchinsonas paskelbė, kad ši apygarda yra pirmoji Arkanzaso valstijoje, kuri paskiepijo bent pusę suaugusių gyventojų. Tuo metu šis rodiklis buvo daugiau nei dvigubai didesnis už analogiškus kelių kitų valstijos apygardų rodiklius.
Delta atmainai siaučiant šalyje, visuomenės sveikatos ekspertų raginimai spartinti vakcinaciją įgauna dar didesnį mastą. Santykinė sėkmė Bradlyje – apygardoje su maždaug 10 000 gyventojų – galėtų tapti pavyzdžiu teritorijoms, vargiai įstengiančioms pakelti vakcinacijos lygį.
Vietos sveikatos priežiūros specialistai ėmėsi koordinuotų veiksmų, nuo vakcinacijos klinikų steigimo medienos apdirbimo įmonėse iki internetinių vaizdo įrašų su rekomendacijomis, kaip sulėtinti viruso plitimą. Tokios iniciatyvos sukėlė didesnio susidomėjimo po to, kai Bradlis gana anksti pirmą kartą susidūrė su karčiais COVID-19 padariniais: 2020 metų balandį, kai didžioji šalies dalis nė nejuto pandemijos alsavimo arti savo namų, nuo COVID-19 mirė mylima, į pensiją pasitraukusi mokytoja.
„Manyčiau, žmones pažadino vienas iš pirmųjų atvejų mūsų apygardoje, sakė Jeffas Ardlaw, valstijos atstovas, į kurio kuruojamą sritį įeina Bradlio apygarda. – Žmonės negali likti abejingi, kai kieno nors gyvybė tampa priklausoma nuo plaučių ventiliavimo aparato.“
Tai buvo savotiškas aliarmo signalas, kurį kiti nedideli miesteliai, ko gero, pirmą kartą išgirdo dabar, kai itin užkrečiama delta atmaina įsišėlo mažiausiai paskiepytuose Amerikos rajonuose.
Kai nelaimė ištinka artimoje aplinkoje
2020 metų kovo pradžioje Beverly Reep su savo šeima susiruošė atostogų, apie kurias seniai svajojo. Jų laukė intensyvi it viesulas penkių dienų kelionė po Jungtinę Karalystę ir Prancūziją. Tuo metu koronavirusas jau plačiai plito Italijoje ir Kinijoje, bet Jungtinėse Valstijose daugeliui jis vis atrodė tolima grėsme.
Reepų šeima pasitarė su vietos medicinos institucijomis dėl savo kelionių planų, kurie patarė jiems užsienyje būti budriems ir nuolat plauti rankas. Šeima aplankė Londoną ir Paryžių, Normandijos paplūdimius ir Versalio sodus. Kitą mėnesį, kelias savaites išgulėjusi su plaučių ventiliavimo prietaisu Litl Roko ligoninėje (Arkanzaso valstijoje), nuo COVID-19 mirė 63-jų metų B. Reep.
Jos mirtis buvo plačiai nušviesta pirmuosiuose valstijos laikraščių puslapiuose, o jos šeima nesiliovė rašinėti į spaudą, norėdami įspėti kitus apie viruso pavojų. Jos gimtasis miestelis buvo kaip reta sukrėstas.
B. Reep 39-erius metus mokė istorijos Bradlyje, mieguistoje pietrytinėje valstijos dalyje, labiausiai pagarsėjusioje savo pušimis ir rožiniais pomidorais. Jei šiame rajone paminėtumėte jos pavardę, ko gero, iškart išgirstumėte istoriją apie jos lydimas legendines aštuntokų keliones į Vašingtoną, Kolumbijos apygardą, arba apie tai, kaip jai pavyko pažadinti susidomėjimą iš pirmo žvilgsnio nuobodžiu mokomuoju dalyku. B. Reep buvo vietinė ikona.
„Po B. Reep mirties daugelis žmonių išties susirūpino tuo, kas vyksta. Jie apie tai kalbėdavo. Ateidavo pas mus sukrėsti, – kalbėjo vietos gydytojas Kerry Penningtonas. – Tad kai vakcina tapo prieinama, jie turėjo pakankamai žinių ir nuovokos, kad suprastų, jog jiems jos reikia.“
Toks scenarijus – kai kaimyno kova su liga gąsdina aplinkinius ir skatina skiepytis – dabar, ko gero, atsikartoja ir kitur.
Luizianoje, Arkanzase ir Misūryje atvejų skaičiai siekia rekordines aukštumas, ligoninės sparčiai prisipildo naujų ligonių. Luizianoje žmonių, pasiskiepijusių pirmąja vakcinos doze, išaugo nuo vidutiniškai apie 2 500 asmenų per parą birželio pabaigoje iki beveik 12 000 žmonių liepos pabaigoje, rodo JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) duomenys.
„Daugybė žmonių pažįsta bent ką nors, kas serga, – sakė Josephas Kanteris, Luizianos valstijos sveikatos departamento aukšto rango pareigūnas. – Būtent asmeniškos istorijos skatina tokį žmonių elgesį.“
J. Kanteris pasakojo per pastarąsias kelias savaites kalbėjęs su daugeliu žmonių, kurie nutarė pasiskiepyti, daug mėnesių iki tol vilkinę tokį sprendimą.
„Nemaža jų dalis gailisi, kad to nepadarė prieš penkias savaites, nes dabar būtų buvę labiau apsaugoti“, – sakė J. Kanteris.
Arkanzaso valstijoje Robertas Atoras, vadovaujantis valstijos vakcinacijos kampanijai, sakė, kad susirūpinimas dėl delta atmainos pakėlė vakcinacijos lygį beveik 300 proc. liepos mėnesį. Prieš keturias savaites, sakė jis, jie sušvirkšdavo 27 000 vakcinos dozių per savaitę. Praėjusią savaitę šis rodiklis priartėjo prie 90 000. Didžioji šių žmonių dalis skiepijosi pirma doze.
„Mane labai optimistiškai nuteikia toks paklausos padidėjimas, – sakė jis. – Bet tokius pokyčius lemia mūsų bendrapiliečių kentėjimai. Dėl to kyla prieštaringų jausmų.“
Ne tik baimė
Vien baimės turbūt nepakaktų pastūmėti prieš vakcinaciją nusiteikusius asmenis pereiti kitapus tvoros. „Žmonių sprendimai skiepytis yra susiję su daugybe sociologinių, ekonominių ir psichologinių veiksnių, – sakė Mattas Motta, politologas, tyrinėjantis nepasitikėjimą vakcinomis Stilvoteryje įsikūrusiame Oklahomos valstybiname universitete. – Žmonės ilgą laiką stebėjo šios pandemijos destrukciją, ir iki pat dabar to nepakako ryžtis skiepui.“
Vienas ryškus pavyzdys: Niujorko mieste – kuris vienu metu buvo pandemijos epicentru JAV ir kuriame COVID-19 nusinešė per 30 000 žmonių gyvybių, – ketvirtadalis suaugusių asmenų vis dar nepasiskiepiję. Kai kuriuose kvartaluose šis rodiklis dar blogesnis. Kaip parodė naujienų agentūros „Bloomberg“ neseniai atlikta analizė, septyniolikoje Niujorko miesto pašto indeksų zonų vakcinacijos lygis tesiekia 40 proc. ar dar mažiau, pirmiausia juodaodžių ar žydų ortodoksų bendruomenėse, abi jos smarkiai nukentėjusios nuo pandemijos.
Bradlio apygardoje ne tik baimė paskatino gyventojus pasiraitoti rankovę ir pasiskiepyti. Beverly Reep vyras, Gregas Reepas, yra taip pat ryški vietos figūra: jis beveik du dešimtmečius buvo Voreno, didžiausio Bradlio apygardos miesto, meras ir – kad ir trumpai – valstijos įstatymų leidybos organo narys. Jis kartu su savo sūnumi Robertu jautė pareigą prabilti garsiai apie sielvartą, kai netenkama brangaus žmogus dėl kovido, nepaisydami išpuolių interneto erdvėje iš žmonių, kurie kaltino jo šeimą atvežus koronavirusą į Arkanzasą iš Europos.
Ypač svarbu, kad Bradlio apygardos vietos medicinos bendruomenė susiorganizavo paskleisti aiškią žinutę apie apsauginių priemonių, tokių kaip fizinių kontaktų ribojimas ir veido kaukių dėvėjimas, svarbą. Apygardos gydytojai ir visuomenės sveikatos pareigūnai susitikdavo reguliariai ir dažnai vieni kitiems rašydavo SMS žinutes, taip siekdami, kad visi prieitų prie naujausios informacijos ir laikytųsi tos pačios pozicijos.
Michelle Weaver, Bradlio apygardos medicinos centro gydytoja ir apygardos visuomenės sveikatos pareigūnė, dar pandemijos pradžioje feisbuke platino vaizdo įrašus, kuriuose aptarinėjo, kaip sekasi apygardai kovoti su pandemija, ir aiškino naujas rekomendacijas, kaip sustabdyti viruso plitimą. Viename vaizdo įraše ji kalba apie tai, kaip sudėtinga įprasti riboti fizinius kontaktus paaugliams, ir užsimena leidusi savo pačios paaugliui sūnui vykti žvejoti su draugais tik su sąlyga, kad jis laikysis nuo jų tinkamo atstumo. Tai buvo savotiškas praktinis patarimas, aktualus daugeliui tėvų.
Kai atsirado vakcinų, Bradlio medicinos paslaugų teikėjai dėjo pastangas, kad vakcinos būtų lengvai prieinamos.
„Mainline Health Systems“, miesto klinika, kurioje jau kelis dešimtmečius dirba K. Penningtonas, kreipėsi į vietos mokyklą, siūlydamas vakcinas joje ugdomiems sportininkams. K. Pennigntonas klausia kiekvieno į kliniką atėjusio paciento, koks jo vakcinacijos statusas, ir jeigu šis būna nepasiskiepijęs, ragina jį čia pat vietoje pasiskiepyti, ir – dažnai jo pastangos pasiteisina.
Tyleris Statenas, miesto vaistinės „Gannaway Drug“ vadovas, įkūrė vakcinacijos klinikas vietos medienos gamybos įmonėse. Bredlio apygardos keliai, apsupti pušų, mediena yra svarbi vietos pramonė. Savo sprendimą jis argumentavo tuo, kad daugelis šių darbininkų galbūt norėtų pasiskiepyti, bet to negali padaryti darbo valandomis, kai jo miesto vaistinėje siūlomos vakcinacijos paslaugos. Jis taip pat važiuodavo į namus skiepyti tų, kurių mobilumas ribotas.
Savo informacinę kampaniją tęsia ir Greggas Reepas.
„Vos tik vakcinacijos tapo prieinamos, mes ėmėme raginti visus pasiskiepyti, – pasakoja Greggas Reepas. – Tai tiesiog neprotinga nesirūpinti savimi ir savo šeima.“
Imlesnė auditorija
Reepų šeimos skiepų propagavimas ir vietos sveikatos priežiūros specialistų pastangos, regis, įpūtė entuziazmo skiepytis dar gerokai prieš delta atmainos smūgį valstijai.
„Yra tūkstančiai skirtingų priežasčių, kodėl žmonės skiepijasi arba vengia skiepytis, – sakė R. Atoras. – Pamoka, kurią išmokome, yra ta, kad reikia suteikti galimybių vietos bendruomenei ir leisti jiems vadovauti diskusijoms.“
Dabar, šoktelėjus su delta atmaina susijusių atvejų skaičiui, vietos veikėjai, siūlydami savo iniciatyvas, gali atrasti imlesnę auditoriją.
„Ji kelia dar didesnę baimę nei anksčiau, kai kuriems žmonėms dar pavojingesnė, be to, lengviau perduodama“, – sakė M. Motta, Oklahomos valstybinio universiteto politologas.
Vakcinacijos kampanijoms papildomo impulso gali suteikti ir neseniai pakitusios žinutės iš žinomų konservatorių, sakė M. Motta. Pavyzdžiui, Misūrio valstijos gubernatorius Mike‘as Parsonas tviteryje praėjusią savaitę rašė: „Geriausia kovos su virusu priemonė yra plataus masto vakcinacija.“ „Fox News“ laidos vedėjas Seanas Hannity liepą savo žiūrovams kalbėjo: „Aš tikiu vakcinacijos mokslu.“
Bradlio apygardoje skiepijimo mastas vis dar didesnis nei daugelyje kitų valstijos vietovių, bet, ko gero, nepakankamas, norint veiksmingai sustabdyti viruso plitimą. J. Wardlaw, valstijos įstatymų leidėjas, teigė, kad pastarosiomis savaitėmis, plintant delta atmainai, jis sulaukė daugiau skambučių iš rinkėjų, klausiančių jo, kaip pasiskiepyti – daugelis iš jų anksčiau yra išsakę stiprių abejonių dėl vakcinų.
„Susidomėjimas akivaizdžiai didesnis, nei kada anksčiau, – sakė jis. Žmonės pradeda suprasti delta atmainos pavojų, kaip ir pačios COVID-19 grėsmes.“
