Advokatų nuomone, J. Assange'o psichinės sveikatos būklė turėtų būti iš naujo įvertinta.

Sausį teisėja Vanessa Baraitser atsisakė patenkinti Vašingtono prašymą, kad 50 metų australas būtų teisiamas Jungtinėse Valstijose dėl kaltinimų šnipinėjimu, nusprendusi, kad jam iškilo rimtas savižudybės pavojus.

Tačiau šį sprendimą užginčijusiai Amerikos vyriausybei atstovaujanti advokatė Clair Dobbin pareiškė, kad teisėja „neįvertino“ ekspertų nuomonės, jog J. Assange'ui savižudybė negresia, „svorio“.

Vietoje to teisėja pasikliovė „WikiLeaks“ įkūrėjo psichiatrijos eksperto Michaelo Kopelmano pateiktais įrodymais, Aukštajam teismui Londone sakė C. Dobbin.

Jos teigimu, M. Kopelmanas prisipažino suklaidinęs teismą, „nuslėpęs“ informaciją, kad jo klientas susilaukė vaikų, kol slėpėsi Ekvadoro Ambasadoje Londone.

„Jai tikrai reikėjo pasiteirauti, kodėl jis norėjo ją suklaidinti“, – teisėjams Timothy Holroyde'ui ir Judith Farbey per preliminarų apeliacijos svarstymą pareiškė teisininkė.

„Ekspertams neleidžiama klaidinti dėl bet kokių priežasčių“, – pabrėžė ji.

Teisėja V. Baraitser priėjo išvadą, kad J. Assange'as galėtų nusižudyti, jeigu jo psichinė sveikata pablogėtų susidūrus su „sunkiomis sąlygomis“, kurios veikiausiai jo lauktų JAV kalėjimų sistemoje.

„WikiLeaks“ įkūrėjas, šiuo metu laikomas Londono griežtojo režimo Belmaršo kalėjime, Jungtinėse Valstijose ieškomas dėl 18 kaltinimų, susijusių su 500 tūkst. įslaptintų dokumentų paviešinimu 2010 metais. Tuose dokumentuose išsamiai aprašomi amerikiečių karinių kampanijų Afganistane ir Irake kai kurie aspektai.

Neužsegtus marškinėlius su neužrištu kaklaraiščiu dėvėjęs J. Assange'as, ilgais šviesiais plaukais, stebėjo teismo posėdį vaizdo ryšiu iš kalėjimo.

„Pasityčiojimas iš laisvės“

Prie teismo rūmų susirinko dešimtys jo šalininkų; kai kurie jų mojavo plakatais su užrašais „Paleiskit Assange'ą“ ir „10 metų yra gana“.

„Tai yra pasityčiojimas iš laisvės“, – naujienų agentūrai AFP sakė iš Kolumbijos kilęs 58 metų protestuotojas Mario Mantilla, apsirengęs netikru krauju aptaškytu Laisvės statulos kostiumu.

„Jis yra žurnalistas, kurio vienintelis nusikaltimas yra pasaulio supuvusių, purvinų reikalų viešinimas“, – pridūrė jis.

Vašingtonas teigia, kad J. Assange'as 2010 metais padėjo žvalgybos analitikei Chelsea Manning pavogti įslaptintų dokumentų paketą, o paskui – atskleidė konfidencialius šaltinius iš viso pasaulio.

Švedijai 2010 metais išdavus orderį suimti „WikiLeaks“ įkūrėją dėl kaltinimų lytiniu smurtu, jis pasiprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kur išbuvo nuo 2012 iki 2019 metų.

2019 metų balandį Ekvadoras, kuriam tuo metu vadovavo dešinysis prezidentas Leninas Moreno, atėmė iš jo pilietybę. Paskui britų policija ištempė J. Assange'ą iš ambasados.

V. Baraitser sausį nutarė, jog australas turi likti kalėjime, kol JAV skundžia sprendimą, nors ir užblokavo ekstradicijos procedūrą.