Balsavimas įvyks kitą dieną po valdančiojoje dešiniojo sparno koalicijoje įvykusio skilimo.
Formaliai šiuo teisės aktu būtų uždrausta neeuropiniams subjektams turėti Lenkijos žiniasklaidos bendrovių kontrolinius akcijų paketus.
Praktiškai jis priverstų JAV bendrovę „Discovery Inc.“ parduoti jos turimą didžiausio privataus Lenkijos transliuotojo TVN kontrolinį akcijų paketą. TVN, nevengiantis aštriai kritikuoti šalies vyriausybės, valdo daug kanalų, tarp jų naujienų kanalą TVN24. TVN pagrindinis kanalas taip pat rengia itin populiarią vakaro žinių laidą, kasdien sutraukiančią milijonus žiūrovų.
Valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) nuo savo atėjimo į valdžią 2015 metais siekia nacionalizuoti žiniasklaidos sektorių, argumentuodama nacionalinio saugumo priežastimis. Anot jos, priėmusi minėtą teisės aktą Lenkija stos į vieną gretą su kitomis Europos šalimis, tarp jų Prancūzija ir Vokietija, kuriose galioja apribojimai užsienio kapitalo dalyvavimui žiniasklaidos sektoriaus įmonėse.
PiS įstatymų leidėjai neseniai tvirtino, kad būtina apsaugoti Lenkijos žiniasklaidą nuo Rusijos, Kinijos ar arabų šalių kapitalo.
„Turime saugoti Lenkiją nuo įvairių subjektų iš mums priešiškų šalių atėjimo“, – sakė minėtą teisės akto projektą praėjusį mėnesį pateikusios PiS įstatymų leidėjų grupės vadovas Marekas Suskis.
Ginčas dėl šio įstatymo buvo viena priežasčių, dėl kurių ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis antradienį atleido iš pareigų savo pavaduotoją, partijos „Sutarimas“ lyderį Jaroslawą Gowiną.
Ši partija buvo viena iš dviejų mažesniųjų valdančiosios koalicijos partnerių.
„Sutarimo“ pasitraukimas iš „Vieningosios dešinės“ koalicijos nereiškia vyriausybės griūties, nes parlamente turėtų būti surengtas balsavimas dėl nepasitikėjimo.
Trečiadienio balsavimas parodys, ar vyriausybė dar turi daugumą parlamente.
Parlamento posėdis turėjo prasidėti 11 val. 30 min. vietos (12 val. 30 min. Lietuvos) laiku, tačiau balsavimo laikas dar nepaskirtas.
Apžvalgininkai sakė, kad minėtam teisės aktui priimti vyriausybei tikriausiai reikės kraštutinių dešiniųjų partijos „Konfederacija“ įstatymų leidėjų balsų, o jos ateities perspektyvos išlieka miglotos.
„Lenkijai gresia mažumos vyriausybė ir valdžios erozija“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė dienraščio „Rzeczpospolita“ apžvalgininkas Jacekas Nizinkiewiczius.
Tūkstančiai lenkų antradienį išėjo į gatves protestuoti prieš žiniasklaidos rinkos įstatymą.
Apžvalgininkai sakė, kad dabar PiS tikriausiai mėgins įtikinti „Sutarimo“ parlamentarus toliau remti valdančiąją koaliciją.
„Vieningosios dešinės“ vyriausybė toliau dirbs, nes Seime esama žmonių, norinčių palaikyti mūsų vyriausybę“, – trečiadienį sakė vyriausybės atstovas spaudai Piotras Mulleris.