Baltarusija iki šiol nepripažįsta Krymo aneksijos ir pusiasalį de jure laiko Ukrainos teritorija. Aliaksandras Lukašenka teigė, kad yra pasiruošęs nepaisyti prisiimtų įsipareigojimų, bet iškėlė vieną sąlygą.
Baltarusija pripažins Krymą Rusijos Federacijos dalimi, kai „paskutinis Rusijos oligarchas“ pradės ten tiekti produkciją, skelbia rbc.ru. Tokį požiūrį Baltarusijos lyderis išsakė „Didelio pokalbio su prezidentu“ metu.
„Kada Baltarusija pripažins Krymą? Atsakau viešai: kai paskutinis Rusijos oligarchas pripažins Krymą ir pradės ten tiekti gaminius. Aš neliksiu skolingas“, – sakė A. Lukašenka.
Taip pat Baltarusijos prezidentas patikslino, kad yra pasiruošęs „nepaisyti“ anksčiau pasirašytų dokumentų. „Ar atsimenate Budapešto deklaraciją? Mes ją pasirašėme, paskaitykite. Joje yra mano parašas, bet aš galiu jo nepaisyti, – pareiškė A. Lukašenka. – Mano rankos atrištos. Ir Krymą [pripažinsiu], ir visa kita.“
„Baltarusijos diplomatas pirmiausia buvo įspėtas, kad A. Lukašenkos išsakytas pasirengimas pripažinti Rusijos suverenitetą laikinai okupuotame Ukrainos Kryme prilygsta bendrininkavimui Kremliaus nusikaltime prieš Ukrainos teritorijos vientisumą ir suverenitetą su visais su tuo susijusiais tarptautiniais teisiniais padariniais. Tokiais pareiškimais jis pažeidžia Baltarusijos tarptautinius įsipareigojimus laikytis tarptautinės teisės normų ir principų“, - sakoma pranešime.
Be to, Kijevas paprašė pasiaiškinti dėl A. Lukašenkos pareiškimų, kad vadinamosios Luhansko liaudies respublikos jėgos struktūroms buvo leista Minske apklausti Baltarusijoje sulaikytą opozicijos aktyvistą Romaną Protasevičių. „Tai prieštarauja anksčiau Ukrainos gautam oficialiam Baltarusijos URM atsakymui, kuriame šis faktas buvo kategoriškai neigiamas“, - pabrėžiama dokumente.
Ukrainos URM taip pat pakomentavo Baltarusijos vadovo tvirtinimus, kad esą Ukrainos jėgos struktūros ir valdžios atstovai organizuoja smogikų ir šaudmenų permetimą į Baltarusiją.
„Akivaizdu, jog tai yra Kremliaus propagandininkų A. Lukašenkos aplinkoje sukurto Ukrainos kaip Baltarusijai ir baltarusių tautai „priešiškos“ šalies, kas visiškai neatitinka tikrovės, įvaizdžio produktas. Prasimanymais apie Ukrainos ir Vakarų šalių keliamą pavojų Baltarusijos valstybingumui A. Lukašenka mėgina pateisinti savo represijas, Baltarusijos piliečių teisių ir laisvių apribojimą“, - pažymėjo Ukrainos URM.
Ji taip pat atkreipė dėmesį į A. Lukašenkos grasinimus „parklupdyti“ Ukrainą. Baltarusijos diplomatui buvo pareikšta, kad šie žodžiai „rodo Baltarusijos silpnumą, o ne jos jėgą“.
1994-ųjų Budapešto memorandumą dėl saugumo garantijų Ukrainai, jai prisijungus prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties, pasirašė Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas, Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma, Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Johnas Majoras ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Billas Clintonas. Panašūs susitarimai buvo sudaryti ir su Baltarusija (1994 m. gruodžio 5 d., praėjus pusei metų nuo pirmosios A. Lukašenkos pergalės prezidento rinkimuose) bei Kazachstanu, nes subyrėjus Sovietų Sąjungai šiose šalyse taip pat buvo branduolinių ginklų. Galiausiai visos buvusios Sovietų Sąjungos narės, išskyrus Rusiją, tapo nebranduolinėmis valstybėmis – branduolinius ginklus jos perdavė Rusijai.
Memorandume dėl Baltarusijos prisijungimo prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties Ukraina neminima. Dokumente rašoma, kad JAV, JK ir Rusija gerbia Baltarusijos suverenitetą ir sienas bei įsipareigoja Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos prašyti pagalbos Baltarusijai, jeigu ji bus užpulta panaudojant branduolinį ginklą arba jeigu kils tokios atakos grėsmė.
