A. Lukašenka grasino, kad, prieš įvedant Baltarusijai sankcijas, reikėtų pagalvoti.

„Jiems, nemąstantiems galva, prieš įvedant mums kokias nors priemones, įskaitant sankcionuojančias, reikėtų tiesiog pagalvoti“, – pareiškė A. Lukašenka.

Jo teigimu, „informacinis triukšmas“ – tai viskas, kas apibūdina santykius su JAV, Europos Sąjunga ir Lenkija. A. Lukašenka teigė, kad dialogas su Vakarų šalimis, išskyrus Lietuvą, vyksta svarbiomis jiems temomis. Viena iš jų – kovos priemonės su radioaktyvių medžiagų kontrabanda.

„Su lietuviais pas mus apskritai jokių santykių, bet mes išgyvensim“, – pareiškė A. Lukašenka.

„Štai, pavyzdžiui, Jungtinės Amerikos Valstijos – aš atvirai tai sakiau – labai vertino mūsų darbą kovojant su kontrabanda ir radioaktyvių medžiagų gabenimu. Pernai buvo tik penki ar šeši atvejai. Jie tai vertino kaip ir likęs pasaulis. Ir Rusija tai vertina, ir Kinija. Tačiau kam reikalingi kažkokie nešvarūs sprogmenys, kurie patenka į Europos Sąjungą. Amerikiečiams tai yra pats svarbiausias klausimas, mes už tai juos vertinome, kartu dirbome. Mes ir dabar toliau dirbame, bet aš įspėjau: jeigu jie pernelyg stipriai peržengs raudonąją liniją, mes su jais nebekalbėsime ir šia tema“, – teigė A. Lukašenka.

Kaip galimą atsakomąją priemonę jis nurodė migrantų krizę ties siena su Lietuva.

„Ne, mes nieko nešantažuojame, niekam negrasiname. Jūs tiesiog patys sudarote tokias sąlygas, jog mes esame priversti reaguoti, ir mes reaguojame, tačiau, atleiskite, kaip galime ir kaip mokame. Kai kas mane už tai kritikuoja, bet aš neturiu Rusijos ar Kinijos galimybių, juo labiau – Amerikos. Aš neturiu tokių galimybių. Reaguočiau kitaip, bet esu atitinkamoje koordinačių sistemoje, ir mano Baltarusija, ir Baltarusijos liaudis yra čia. Todėl reaguojame pagal savo galimybes. Tai galioja ir toms bjaurastims, kurias metate mano pusėn, tarkime, diktatūra“, – kalbėjo jis.

A. Lukašenka, komentuodamas Lietuvos pareiškimus dėl galimo draudimo gabenti baltarusiškas kalio trąšas per savo jūrų uostus, pareiškė, kad Minskas šiuos krovinius nukreips į Rusijos uostus.

„Dabar trokšta iššauti sau į galvą: užverti mums uostus, kad nebegabentume cheminių kalio trąšų. Klausykite, mes pristatysime šiuos krovinius, gabensime per Murmanską, tai ne problema. Ir šiauriniu jūrų keliu – trumpiausiu keliu – pristatysime į Kiniją, kuri yra mūsų pagrindinė rinka, ir į Indiją. Prašau, šaukite sau į galvą. Išeitis: kol mes, peržengdami raudonąją liniją, neįvarėme vieni kitų į kampą, išeiti iš šios padėties reikia dabar. Tačiau kamuolys – anoje pusėje“, – kalbėjo A. Lukašenka.

Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę pareiškė, kad Lietuva finansiškai yra visiškai pajėgi nutraukti baltarusiškų trąšų gabenimą per Klaipėdos uostą, tačiau tokiam sprendimui turėtų pritarti visos Europos Sąjungos (ES) šalys.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis taip pat teigė, jog, išplėtus sankcijas Baltarusijai, jos trąšų eksportas per Lietuvą galėtų būti visiškai nutrauktas. Pasak jo, dėl sankcijų išplėtimo būtų sprendžiama anksčiausiai rugsėjį.

Sankcijas baltarusiškų trąšų eksportui Europos Sąjunga (ES) įvedė birželio pabaigoje, tačiau realiai jos apima tik apie 20 proc. per Lietuvą keliaujančių trąšų ir galioja tik sutartims, sudarytoms po birželio 25-osios.

Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ produkciją per Lietuvą vežanti įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ dėl sankcijų neteks apie 20 mln. eurų metinių pajamų, o Klaipėdos uoste jas kraunančios įmonės Birių krovinių terminalas (BKT) akcininkas Igoris Udovickis BNS anksčiau teigė, kad bendrovės krovai sankcijos nėra taikomos, todėl ji tikisi išlaikyti pagrindinę krovinių apimtį.

Įvedus sankcijas, į Lietuvą iš Baltarusijos paplūdo nelegalūs migrantai – šiemet į šalį jų nelegaliai jau pateko daugiau nei 4 tūkst.

ES patvirtino sankcijas kalio trąšų, taip pat naftos ir jos produktų eksportui iš Baltarusijos, smogdami dviem svarbiems Minsko režimo pajamų šaltiniams.

Aliaksandras Lukašenka
Foto: Itar-Tass / Scanpix

Lukašenka Lietuvai: jūs man sąlygų nekelsit

Trečią konferencijos valandą A. Lukašenka prabilo apie Lietuvos ir Baltarusijos santykius.

A. Lukašenka pareiškė esą santykiai gali normalizuotis, tačiau Lietuva „neturi teisės kelti jokių sąlygų“.

„Mes, kaimynai, gyvenom ir gyvensim draugiškai, bet kada – priklauso nuo mūsų. „Jei Lukašenka padarys tą ir aną, tada kalbėsim.“ Klausykit, jūs man sąlygų nekelsit. Žinot, kad aš ne metus ir ne penkerius valdžioj. Man jau daug sąlygų kėlė. Nors galit kelti, jei turit tam teisę. O jūs teisės neturit. Aš pas save Baltarusijoje neslėpiau nei kovotojų, nei opozicionierių. Aš nedariau nedraugiškų žingsnių Lietuvos atžvilgiu. Jūsų prezidentas praėjusių metų pradžioje man paskambino, pandemija jau buvo prasidėjusi: buvo geriausias draugas. O kas paskui nutiko? Kas su jumis nutiko? Jei norit, galim pradėti dialogą kokiu nors lygmeniu, bet be jokių sąlygų, nes Baltarusija to nenusipelnė“, – kalbėjo autoritarinis šalies lyderis.

Kalbėdamas apie Vakarų raginimus paleisti politinius kalinius, A. Lukašenka pareiškė: „Neturime tokio straipsnio. Kokiu pagrindu darote tokias išvadas? Kitaip būtų, jei kaltintų žurnalistai, bet apie tai kalba politikai.“

Baigiantis ketvirtajai spaudos konferencijos valandai, A. Lukašenka Lietuvai pažėrė dar daugiau grasinimų.

„Jūs mums pusiau mirusį žmogų pametėte“, – žėrė A. Lukašenka ir pateikė tariamą atvejį, kai insulino poreikį pajutęs migrantas esą nukrito pasienyje, – kojos Lietuvoje, o galva Baltarusijoje.

„Žmogus guli pasienyje, ant ribos. Ir ką daryti? Niekšai! Patinė situacija, pasienio nevalia pažeisti. Šaunuolis pasienietis, kuris priėmė sprendimą ištraukti. Gerai, kad lietuviai dar mums neįteikė pretenzijų, jog sieną pažeidėme. Pusvalandis, ir žmogaus būtų nelikę!“ – šaukė A. Lukašenka.

„Kodėl jūs tų žmonių neginate, jūs juk teisių gynėjai? Jūs mus kaltinate? Jūs norite, kad kaip Didžiojoje Britanijoje būtų, kur neseniai su peiliu vienas ant tilto švaistėsi? Norite, kad į Lietuvą ateitų radikalai? O jie ateis ir prasidės Lietuvoje skerdynės“, – dar kartą ginkluotais migrantais grasino A. Lukašenka.

„Lietuva juk nėra Didžioji Britanija, kuri galinga valstybė, turtinga, o Lietuva sugrius!“ – atsakydamas į BBC žurnalistės klausimą toliau baugino A. Lukašenka.

Šiemet į Lietuvą per sieną su Baltarusija pateko daugiau kaip 4 tūkst. neteisėtų migrantų.

Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali padėtis. Taip pat priimtas sprendimas apgręžti neteisėtai sieną bandančius kirsti asmenis, tai gerokai sumažino plūstančių srautus.

Pernai rugpjūtį įvykę ginčijami prezidento rinkimai, kurių nugalėtoju buvo paskelbtas nuo 1994 metų Baltarusijai nepertraukiamai vadovaujantis A. Lukašenka, išprovokavo kelis mėnesius trukusių masinių protestų bangą. Vakarų šalys ir opozicija balsavimą laiko suklastotu.

Minsko režimas užgniaužė šiuos neramumus brutaliomis priemonėmis: buvo sulaikyta daugiau kaip 35 tūkst. žmonių, tūkstančius demonstrantų sumušė policija.

Teisių gynėjai nurodo, kad Baltarusijoje yra per 600 politinių kalinių. Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet ne kartą ragino Baltarusijos valdžią nutraukti žmogaus teisių pažeidimus.

Kaltina Baltarusijos opoziciją planavus surengti prieš jį perversmą

A. Lukašenka pirmadienį apkaltino opoziciją planavus surengti prieš jį perversmą po praeitais metais įvykusių valstybės vadovo rinkimų, išprovokavusių kelis mėnesius trukusius audringus masinius protestus, per kuriuos buvo reikalaujama jo atsistatydinimo.

Šiuos komentarus A. Lukašenka išsakė per savo metinę spaudos konferenciją, surengtą praėjus lygiai metams po ginčijamų prezidento rinkimų. Nuo 1994 metų nepertraukiamai Baltarusijai geležiniu kumščiu vadovaujantis A. Lukašenka buvo paskelbtas tų rinkimų nugalėtoju ir užsitikrino dar vieną šešerių metų kadenciją, bet opozicija ir Vakarai balsavimą laiko suklastotu.

Per spaudos konferenciją įžanginėje kalboje A. Lukašenka gynė rinkimų organizavimą ir kaltino opoziciją planais jį nuversti.

„Anuomet pasiruošimus rinkimams ir pačius rinkimus rengėme visiško skaidrumo ir politinio gyvenimo demokratizacijos sąlygomis, – kalbėjo A. Lukašenka. – Skirtumas tik tas, kad kai kurie ruošėsi sąžiningiems rinkimams, o kiti ragino nuversti valdžią – surengti perversmą.“

Paskelbus, kad A. Lukašenka buvo perrinktas, Baltarusiją apėmė beprecedenčio masto protestai, iš kurių didžiausiame dalyvavo daugiau kaip 200 tūkst. žmonių. Minsko režimas į šias demonstracijas atsakė represijomis – buvo sulaikyta daugiau kaip 35 tūkst. žmonių, tūkstančiai protestuotojų sumušti policijos. Pagrindiniai Baltarusijos opozicijos veikėjai buvo pasiųsti už grotų arba priversti išvykti iš šalies.

A. Lukašenka savo oponentus smerkė kaip „užsienio marionetes“ ir kaltino Jungtines Valstijas bei jų sąmokslininkus planavus nuversti jo vyriausybę.

Pastarosiomis savaitėmis valdžia vėl suintensyvino spaudimą oponentams, surengusi šimtus reidų prieš nepriklausomus žurnalistus ir demokratijos aktyvistus.

Taikių masinių protestų pradžios metinės

Praėjus metams po ginčytinų Baltarusijos prezidento rinkimų šalies demokratijos judėjimas pirmadienį mini taikių masinių protestų prieš diktatorių A. Lukašenką pradžios metines. Po balsavimo 2020-ųjų gegužės 9 dieną 25 metus valdžioje esantis A. Lukašenka šeštą kartą pasiskelbė nugalėtoju.

Demokratijos judėjimas laimėtoja laiko Sviatlaną Cichanouskają.

Lietuvoje gyvenanti 38-erių S. Cichanouskaja paragino savo tautiečius toliau priešintis A. Lukašenkai. Ji savo „Telegram“ kanale paskelbė balsavimo rezultatų protokolus, anot kurių, ji rinkimuose aiškiai aplenkė A. Lukašenką.

Žmonės, pasak jos, turėtų išsispausdinti šiuos dokumentus ir dalyti savo miestuose. S. Cichanouskaja paskelbė, kad daugiau kaip 600 politinių kalinių išsiuntinėti atvirukai ir laiškai, taip rodant jiems solidarumą.

ES nepripažįsta 66-erių A. Lukašenkos prezidentu. Briuselis, kaip ir ES, paskelbė sankcijas valdžios aparatui Minske, be kita ko, reikalaudamas sąžiningų ir laisvų naujų rinkimų. A. Lukašenka taikius masinius protestus po rinkimų malšino jėga. Neišvengta žuvusių, šimtai buvo sužeista, tūkstančiai žmonių suimta.

Rusijos ir asmeniškai prezidento Vladimiro Putino remiamas A. Lukašenka vis pabrėžia, kad savo šalyje sėkmingai numalšino revoliuciją. Valstybinė žiniasklaida metines vadina nauja nepriklausomybės pergale. A. Lukašenka tvirtina, kad revoliuciją kurstė Vakarai. S. Cichanouskaja tai ne kartą paneigė. Ji dabar iš Lietuvos kovoja už demokratijos judėjimą.