Gamtiniai gaisrai taip pat siaubia kaimyninę Turkiją, o jos vyriausybė sulaukia kritikos dėl atsako į stichijos šėlsmą.
Graikija ir Turkija, kurias praėjusią savaitę apėmė didžiausia dešimtmečius nematyta karščių banga, yra priverstos gesinti vieną po kito įsiplieskiančius gaisrus. Pareigūnai ir ekspertai tokias vis dažniau pasitaikančias gaivalines nelaimes sieja su klimato kaita.
Ketvirtadienį į pagalbą graikams atvyko prancūzų ugniagesiai, taip pat laukiama pastiprinimo iš Šveicarijos, Švedijos, Rumunijos ir Izraelio.
„Mūsų šalis susiduria su itin kritine padėtimi“, – ketvirtadienio vakarą sakė ministras pirmininkas Kiriakas Micotakis, šešiems iš 13 šalies regionų paskelbus sustiprintą parengtį.
„Mes susiduriame su precedento neturinčiomis sąlygomis po septynias dienas trukusios karščio bangos, pavertusios šalį parako statine“, – sakė jis.
Maždaug 30 kilometrų į šiaurę nuo Atėnų siautusios ir didžiulius pušynų plotus apėmusios liepsnos naktį privertė evakuoti dar daugiau gyvenviečių, o dusulį keliantys dūmai buvo jaučiami visoje Graikijos sotinėje.
Nedideliame Afidnų miestelyje ugniagesiai naktį aukštas liepsnas gesino stovėdami ant savo automobilio.
Saugumo sumetimais buvo uždaryta dalis automagistralės, vedančios iš Atėnų į šiaurinę šalies dalį.
Pagalba iš užsienio
Civilinės saugos viceministras Nikas Hardalijas nurodė, kad iš 99 gaisrų, apie kuriuos pranešta ketvirtadienį, 57 naktį dar nebuvo užgesinti. Vienas jų – Eubojos saloje, kur vienuoliai atsisakė palikti savo vienuolyną ir buvo priverstinai iškeldinti.
Ketvirtadienio vakarą į Graikiją atvyko maždaug 82 prancūzų ugniagesiai, pranešė vienas Prancūzijos pareigūnas.
Prancūzija taip pat turėjo atsiųsti vandenį liejančius lėktuvus, kaip ir Švedija. Rumunija pažadėjo 112 ugniagesių ir 23 transporto priemones, o Šveicarija – tris sraigtasparnius, naujienų agentūrai AFP sakė Graikijos ugniagesių atstovas.
Izraelis taip pat planuoja atsiųsti lėktuvą su 15 ugniagesių ir didelę siuntą degimą stabdančių inhibitorių.
Atsižvelgiant į itin didelį gaisrų pavojų, Graikijos pareigūnai iki pirmadienio uždraudė lankytis miškuose, nacionaliniuose parkuose ir gamtoje.
„Jeigu dar yra klimato kaita abejojančių žmonių, tegul jie atvyksta pažiūrėti čia vykstančių reiškinių intensyvumo“, – sakė K. Micotakis, apsilankęs antikinių laikų pirmųjų olimpinių žaidynių vietoje likusiuose griuvėsiuose, kuriems liepsnos taip pat kelia pavojų.
Šiaurės Makedonijos vyriausybė dėl gaisrų buvo priversta 30 dienų įvesti ekstremaliąją padėtį, o kaimyninės Albanijos gynybos ministerija paskelbė „kritinę“ padėtį dėl liepsnų keliamo pavojaus gyvenvietėms.
Erdoganas sulaukia kritikos
Turkijoje nuo liepos 28 dienos įsiplieskė 208 gaisrai, 12 gaisrų tebeliepsnojo penktadienį, skelbia Turkijos prezidentūra.
Pietinėje šalies pakrantėje per gaisrus žuvo aštuoni žmonės, dešimtys buvo paguldyti į ligonines.
Per vieną kritiškiausių atvejų anksčiau šią savaitę vėjų sparčiai genamos liepsnos pasiekė šiluminę elektrinę Turkijos Egėjo jūros pakrantėje, kurioje laikoma tūkstančiai tonų anglių.
Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano kanceliarija pranešė, kad remiantis pirmine apžiūra, atlikta užgesinus gaisrą, liepsnos „nepadarė rimtos žalos pagrindiniams jėgainės įrenginiams“.
Vyriausybė patiria vis didesnį spaudimą, opozicijai pateikus ataskaitą, rodančią, kad iki šiol išleista tik nedidelė dalis miškų gaisrų prevencijai skirto biudžeto.
Miškų generalinis direktoratas (OGM) išleido tik 1,75 proc. iš beveik 200 milijonų Turkijos lirų (eurų), skirtų miškų gaisrams per pirmuosius šešis 2021 metų mėnesius, sakė pagrindinės opozicijos partijos parlamentaras Muratas Emiras, remdamasis, kaip manoma, pačios valstybinės agentūros ataskaita.
„Tokią padėtį galima būtų pavadinti išdavyste“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.
Ypač didelės kritikos R. T. Erdoganas sulaukia per lėto atsako į gaisrus ir nenoro priimti kai kurių pagalbos pasiūlymų iš užsienio, nors pripažino, kad Turkija neturi gaisrų gesinimui skirtų lėktuvų.
Gindamasi vyriausybė kaltino Turkijos aeronautikos asociaciją, kuri, pasak R. T. Erdogano, nesugebėjo laiku atsinaujinti savo flotilės ir įrangos.
Ši krizė sukėlė netikėtų sunkumų įtakingajam Turkijos lyderiui, likus dvejiems metams iki rinkimų, po kurių ji gali likti vadovauti šaliai trečią dešimtmetį.