„Manau, kad Libano lyderiai... skolingi savo žmonėms tiesą ir skaidrumą“, – sakė E. Macronas, pradėdamas Jungtinių Tautų remiamą Libano donorų konferenciją, kuriai jis pirmininkauja per vaizdo ryšį kartu su keliais kitais pasaulio lyderiais.
2020 metų rugpjūčio 4 dieną įvykęs sprogimas Beiruto uoste pražudė mažiausiai 214 žmonių, traumavo tautą ir priartino jau ir taip šlubuojančią Libano ekonomiką prie žlugimo ribos.
E. Macronas siekia surinkti mažiausiai 350 mln. dolerių skubios pagalbos nukentėjusiems Libano gyventojams.
Tarp konferencijos dalyvių iš maždaug 40 šalių ir organizacijų, įskaitant Tarptautinį valiutos fondą, yra JAV prezidentas Joe Bidenas, Egipto prezidentas Abdel Fatahas al-Sissi ir paties Libano prezidentas Michelis Aounas.
Libane trūksta degalų, vaistų ir maisto, o politinės partijos ginčijasi dėl naujos vyriausybės sudarymo, taip stabdydamos labai reikalingą tarptautinę pagalbą.
E. Macronas trečiadienį pažadėjo, kad Prancūzija skirs apie 100 mln. eurų pagalbos ir padovanos 500 tūkst. vakcinų nuo COVID-19 dozių. Vokietija įsipareigojo skirti 40 mln. eurų, o Europos Sąjunga kovai su COVID-19 skirs 5,5 mln. eurų.
Tačiau Libano vadovams jis negailėjo griežtų žodžių, sakydamas, kad jie „sąmoningai leido problemoms komplikuotis“.
„Libanas nusipelno daugiau, nei gyventi iš tarptautinės labdaros“, – sakė jis, kaltindamas šalies politinį sluoksnį tuo, kad jo „individualūs, partiniai interesai yra aukščiau Libano žmonių interesų“.
Praėjusią savaitę ES pareiškė esanti pasirengusi taikyti sankcijas valdančiojo elito nariams, kurie trukdo bandymams pagerinti valdymą ir viešojo sektoriaus atskaitomybę.
Prancūzija jau uždraudė keliems Libano pareigūnams atvykti į šalį, bet jų viešai neįvardijo.
Vienas iš pagrindinių reikalavimų, kuriuos kelia Libano gyventojai ir tarptautinė bendruomenė, yra ištirti gaisro, sukėlusio sprogimą uoste, kur netinkamomis sąlygomis buvo laikomi šimtai tonų amonio salietros, priežastis ir kaltininkus.
