Aplinkosaugos mokslininkas I. Alfonso vadovavo aplinkosaugos skyriui Arano slėnyje, nedidukėje Pirėnų kalnų grandinės teritorijoje, formuojančioje įdubą palei Ispanijos sieną su Prancūzija.
Pastaruosius trejus metus viena iš jo pareigų buvo stebėti Cachou, šešerių metų amžiaus, 130 kilogramų sveriančio rudojo lokio, judėjimą. Lokys buvo vietos garsenybė, vienas iš saujelės patinų lokių, gimusių laukinėje gamtoje Pirėnuose, ir gyvas įrodymas, kad gamtosaugininkų pastangos atgaivinti mažėjančią regiono rudųjų lokių koloniją buvo veiksmingos.
Nuo pat pradžių užduotis buvo tapusi kone košmaru. Cachou buvo jaunas, trykštantis energija ir – gamtosaugininkų bei ūkininkų siaubui – linkęs kelti sumaištį.
Kaip ir dauguma lokių, Cachou buvo smaližius. Jis pradėjo puldinėti bičių ūkius, bet apie 2019-uosius išmoko medžioti žirgus, didesnius už save. Galiausiai, regiono valdžia prisegė jam sekamąjį prietaisą, bet netgi šis ne kažin ką gelbėjo.
