Šiomis priemonėmis išplečiamas ankstesnis sankcijų sąrašas, kuriame dabar yra 14 asmenų, kurie laikomi „atsakingais už rimtus žmogaus teisių pažeidimus Nikaragvoje ir (arba) kurių veiksmai pakenkė demokratijai ar teisinei valstybei“, vykstant represijoms šioje Centrinės Amerikos šalyje.
„Septintojo potencialaus kandidato į prezidentus sulaikymas, deja, rodo represijų Nikaragvoje mastą ir kuria niūrų artėjančių rinkimų paveikslą“, – nurodė Europos Komisija.
Į sankcijų sąrašą įtrauktiems asmenims draudžiama atvykti į ES arba keliauti per jos teritoriją tranzitu, taip pat įšaldomos ES esančios jų lėšos, ES verslo įmonėms ar piliečiams draudžiama su jais turėti verslo reikalų.
Manoma, kad per lapkričio 7 dieną vyksiančius rinkimus 75 metų D. Ortega sieks būti išrinktas dar vienai kadencijai. Po pirmos prezidentavimo kadencijos 1984–1990 metais D. Ortega sugrįžo į valdžią 2007-aisiais ir nuo to laiko užima valstybės vadovo postą. 2017 metais jis paskyrė savo žmoną viceprezidente.
2018 metais prasidėjusios demonstracijos prieš jų valdymą buvo žiauriai nuslopintos vyriausybės pajėgų – žuvo daugiau nei 300 žmonių, tūkstančiai buvo priversti išvykti iš šalies, skelbia žmogaus teisių organizacijos.
Birželio 2 dieną D. Ortegos vyriausybė pradėjo susidorojimą su savo politiniais varžovais. Jų namuose buvo rengiamos kratos, žmonės buvo naktimis suiminėjami, jiems pateikta kaltinimų sukėlus grėsmę Nikaragvos suverenitetui.
D. Ortega juos vadino maištingais „nusikaltėliais“ ir „jankių imperijos agentais“.
Septyni iš 31 suimto politinio varžovo yra potencialūs opozicijos kandidatai į prezidentus. Paskutinis iš jų, Noelis Vidaurre, buvo sulaikytas liepos 24 dieną. Jam buvo skirtas namų areštas.
Nepaisant Europos Parlamento spaudimo, ES narės paties D. Ortegos į sankcijas neįtraukė.
„Šios priemonės yra nukreiptos prieš [fizinius] asmenis ir yra sukurtos taip, kad nepakenktų Nikaragvos gyventojams ar Nikaragvos ekonomikai “, – sakoma ES pareiškime.
Jame priduriama, kad ES „griežtai smerkia politinių oponentų, demonstrantų, nepriklausomos žiniasklaidos ir pilietinės visuomenės represijas“, vykstančias Nikaragvoje.
Birželio mėnesį Jungtinės Valstijos paskelbė sankcijų keturiems su D. Ortega susijusiems Nikaragvos pareigūnams, įskaitant jo dukterį.
ES ir JAV ragina D. Ortegą nedelsiant paleisti suimtuosius, o vyriausybę – užmegzti dialogą su opozicija.