Šiuo sprendimu buvo atmestos pretenzijos, pateiktos konkuruojančių bendrovių „Blue Origin“ ir „Dynetics“.
Sutartis dėl modulio „Human Landing System“ (HLS) sukūrimo, kurios vertė – 2,9 mlrd. JAV dolerių (2,44 mlrd. eurų), balandį buvo sudaryta su milijardieriaus Elono Musko bendrove, bet dėl to skundus pateikė kitos konkurso dalyvės. Jos argumentavo, kad NASA turėjo pasirinkti ne vieną rangovą ir kad vertinimo procesas buvo nesąžiningas.
JAV Vyriausybės atskaitomybės tarnyba (GAO) nurodė, kad NASA pirminiame skelbime buvo „numatyta teisė sudaryti kelias sutartis, vieną sutartį arba jų visai nesudaryti“. Tikrintojai taip pat pripažino, kad kosmoso agentūra veikė atitinkamai pagal savo finansavimo lygį.
Ši išvada ypač skausminga „Blue Origin“, laikyta antra stipriausia konkurso dalyve.
„Blue Origin“ savininkas Jeffas Bezosas šią savaitę paskelbė atvirą laišką NASA, siūlydamas agentūrai persvarstyti savo sprendimą ir pažymėjo, jog jo bendrovė projektą galėtų įgyvendinti už 2 mlrd. dolerių.
Penktadienį „Blue Origin“ priekaištavo, kad GAO, kurios jurisdikcija yra ribota, nesugebėjo išspręsti „esminių problemų“ dėl pirminio sprendimo.
„Toliau pasisakysime už du betarpiškus rangovus, nes manome, kad tai yra teisingas sprendinys“, – sakė bendrovės atstovė.
„The Human Landing System“ programai konkursą reikia surengti dabar, o ne vėliau – tai geriausias sprendinys NASA ir... šaliai“, – pabrėžė ji.
„Blue Origin“ pralaimėjus konkursą bendrovės lobistai atkakliai ragino jį persvarstyti. Atsižvelgdamas į šiuos veiksmus JAV Senatas priėmė teisės aktą, leidžiantį programos finansavimą padidinti 10 mlrd. dolerių.
Tačiau dėl jo tebevyksta debatai Atstovų Rūmuose, o kritikai jį vadino „Bezoso gelbėjimosi paketu“.
Pagal laimėto konkurso sąlygas „SpaceX“ turės sukurti Mėnulio sąlygoms pritaikytą erdvėlaivį. Šiuo metu bendrovė tobulina savo erdvėlaivio „Starship“ prototipą, kad jis galėtų gabenti dideles įgulas ir sunkius krovinius per tolimus kosminius skrydžius bei vertikaliai nusileisti Žemėje ir kituose dangaus kūnuose.
NASA vykdo programą „Artemis“, kurios tikslas – iki šio dešimtmečio vidurio sugrąžinti į Mėnulį JAV astronautus ir įrengti orbitinę stotį, skriesiančią aplink Žemės gamtinį palydovą. Ši programa turėtų padėti pasirengti potencialiam žmonių skrydžiui į Marsą 4-ajame dešimtmetyje.
E. Musko bendrovė, įkurta 2002 metais, šiuo metu yra pagrindinė NASA partnerė privačiame sektoriuje.
Praeitais metais „SpaceX“ pilotuojamomis kapsulėmis „Crew Dragon“ astronautus pradėta skraidinti į Tarptautinę kosminę stotį. Bendrovės varžovė šioje srityje „Boeing“ dar nėra surengusi savo erdvėlaivio skrydžio sėkmingo bandomojo skrydžio be įgulos.
Praeitą savaitę „SpaceX“ laimėjo konkursą įgyvendinti NASA planuojamą Jupiterio palydovo Europos misiją, per kurią būtų mėginama šiame apledėjusiame dangaus kūne ieškoti gyvybės pėdsakų.