JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė, kad Jungtinių Valstijų išsivadavimas nuo koronaviruso jau arti. Britai šoko „Laisvės dienos“ šokį. Savo griežtumu išgarsėjusi Singapūro vyriausybė užsiminė pradėsianti švelninti savo nulio COVID-19 atvejų strategiją ir žadėjo lengviau valdomą gyvenimą bei keliones.

Bet jeigu šios vietovės ir buvo pasirengusios atsikratyti COVID-19, COVID-19 jų palikti nė nesiruošė.

Springčiojanti JAV vakcinacijos programa neužkirto kelio itin užkrečiamai delta atmainai. Jungtinės Karalystės atsivėrimas sutapo su nauju atvejų šuoliu ir susirūpinimu dėl „ilgojo COVID“ tarp jaunesnio amžiaus žmonių. Tiesa, dabar jau kuris laikas stebimas atvejų mažėjimas, tačiau nerimą kelia mirčių šuolis.

Afrikoje mirčių atvejų skaičius šoktelėjo, nes vakcinų atsargos tebėra nepakankamos. O Japonijoje dėl augančių infekcijų rodiklių ir taip jau atidėtos vasaros olimpinės žaidynės vyksta tuščiuose stadionuose ir arenose.

Visame pasaulyje žmonės ir vyriausybės ima suprasti, kad COVID niekur neišnyks, tik greičiausiai taps ilga, endemine liga. Dėl to atsigavimas užsitęs tose vietovėse, kurios turi menkiausią prieigą prie vakcinų. O vakcinomis bei ištekliais turtingos valstybės vis tiek susidurs su vietiniais pakartotiniais smūgiais sveikatai bei ekonomikai, kaip tuo jau dabar įsitikina Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė.

„Virusas elgsis, kaip panorės, – sakė Michaelas Osterholmas, Minesotos universiteto infekcinių ligų tyrimų ir politikos centro direktorius. – O ne taip, kaip mes to norime.“

Vakcinų dėka pasiekta teigiamų pokyčių – tose vietovėse, kur jos buvo plačiai naudojamos.

Jungtinėje Karalystėje per kelias pastarąsias dienas naujų užsikrėtimų skaičiai nukrito. Skiepai yra tikra ta žodžio prasme gyvybių gelbėtojai.

Esant dabartiniams vakcinacijos tempams, per du mėnesius bus paskiepyta 75 proc. ES populiacijos, – tokio lygio pakaktų nusikratyti viruso. Remiantis „Bloomberg Vaccine Tracker“ duomenimis, panaši situacija pastebima Kinijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

Bet sparčiai judėjusi, o dabar stringanti JAV vakcinacijos kampanija užtruks aštuonis ar devynis mėnesius, kol bus paskiepyta 75 proc. gyventojų, nes kai kuriose šalies dalyse vis dar toliau atkakliai priešinamasi skiepijimo idėjai.

Kitose šalyse padėtis dar sudėtingesnė: Indonezijoje, kur siaučia viruso protrūkis, norint pasiekti šį rodiklį prireiks gerų pusantrų metų. Indijai, esant dabartiniams vakcinacijos tempams, prireiks dar vienų metų. Afrikoje, tokiose valstybėse kaip Egiptas, Nigerija ir Pietų Afrika, – mažiausiai metų ar dar daugiau, rodo naujienų agentūros „Bloomberg“ atlikta analizė.

Daugelis nedideles pajamas gaunančių šalių kliaujasi COVAX programa, įkurta praėjusiais metais siekiant nešališkai paskirstyti vakcinas po visus planetos kampelius. Tačiau vykdant šią programą, pristatyta tik 140 mln. iš 1,8 mlrd. vakcinų dozių, numatytų pristatyti iki 2022 metų pradžios, daugiausia dėl tiekimo iš Indijos trikdžių.

„Pasaulis suskilo į dvi šalių grupes: tas, kurios turi vakcinas, ir tas, kurios jų neturi“, – sako Klausas Stöhras, buvęs Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pareigūnas, atlikęs svarbų vaidmenį reaguojant į SARS 2003 metais. Skurdesniuose regionuose „deja, ne vakcinos nulems pandemijos baigtį, o pats virusas“.

COVID-19 pandemija pasauliniam BVP atsiėjo 15 trln. JAV dolerių per juodžiausią recesiją taikos metu nuo Didžiosios depresijos laikų, ir vakcinacijos tempų netolygumas formuoja ekonominį pleištą, turtingesnėms valstybėms atsigaunant greičiau nei mažiau turtingoms.

„Visa tai inicijuoja dviejų greičių atsigavimo procesą“, – liepos 15 dieną žurnalistams sakė Pasaulio banko (PB) prezidentas Davidas Malpassas.

Turtingosioms valstybėms taip pat gali nepavykti apsisaugoti nuo tokių sukrėtimų. Kaip rodo viena atlikta analizė, nevienodas vakcinų paskirstymas gali nusmukdyti ir pažengusių ekonomikų, paskiepijusių daugumą savo piliečių, bendrąjį vidaus produktą (BVP), pridarant trilijonų dolerių nuostolių pasaulio ekonomikai.

Didžiausia našta greičiausiai prislėgs skurdžiausias pasaulio vietoves, liepą kalbėdamas su žurnalistais telefonu sakė Lawrence‘as Summersas, buvęs JAV iždo sekretorius.

„COVID bus prisimenamas kaip vienas iš sunkių šio amžiaus ekonominių įvykių Jungtinėse Valstijose ir kaip galimai sunkiausias ekonominis įvykis besivystančiame pasaulyje“, – sakė L. Summersas.

Esama pavojaus, kad šių metų V formos atsigavimas įgaus W formą, kai augimas vėl nukrinta, prieš atsigaudamas, sakė Warwickas McKibbinas, Australijos nacionalinio universiteto ekonomikos profesorius. Vyriausybės susiduria su didžiausiais deficitais nuo Antrojo pasaulinio karo laikų ir vien per praėjusius metus užtikrino didesnį likvidumą lyginant su visu ankstesniu dešimtmečiu – taip apribodamos savo galimybes toliau remti savo ekonomikas, sakė W. McKibbinas.

Itin užkrečiama delta atmaina tik sustiprino netikrumą. Kaip rodo „Bloomberg Economics“ pirmadienį paskelbta analizė, sparčiai plintanti atmaina gali išplėsti labiau ir mažiau vakcinuotų ekonomikų atsigavimo atotrūkį.

Perspėjimai apie šiuos skirtumus jau kuri laiką skamba gana įtikinamai.

Anot PSO, Afrikoje visiškai paskiepyta tik apie 1,5 proc. populiacijos. Užsikrėtimų banga ir augantis mirčių skaičius skaudžiai kerta žemynui, sveikatos apsaugos sistemoms skubiai reikalingos medicininis deguonis, trūksta vietų intensyviosios terapijos skyriuose.

Toks nevienodumas ryškus ir Pietryčių Azijos šalyje Indonezijoje, viename iš naujausių pandeminių židinių. Ten atvejų skaičius per parą viršija 50 000, panašiai kaip per neseniai fiksuotą piką Jungtinėje Karalystėje.

Bet mažiau nei vidutines pajamas gaunanti šalis visiškai paskiepijo tik 6,9 proc. savo populiacijos, palyginti su 56 proc. Jungtinėje Karalystėje. Toks vakcinų stygius akivaizdžiai atsiliepė mirtingumo rodikliui šalyje – 1 500 per parą. Jungtinėje Karalystėje šis rodiklis nesiekia šimto.

Tokie skirtumai stebimi visame pasaulyje. „Bloomberg Vaccine Tracker“ duomenimis, 25 turtingiausios pasaulio valstybės ir regionai sušvirkštė 18 proc. bendro dozių kiekio, nors jas sudaro tik 9 proc. populiacijos.

Susiklosčiusios aplinkybės yra „toksiškas kokteilis, prišaukiantis katastrofą“, sakė Joanne Liu, Monrealio McGill universiteto pasaulinės sveikatos profesorė ir buvusi organizacijos „Gydytojų be sienų“‘ tarptautinė pirmininkė.

„Čia panašiai kaip su klimato kaita, – kalbėjo ji iš Tuniso, kur padeda COVID reagavimo grupei. – Mes aiškiai suprantame, kad ji vyksta, bet nežinome, kaip ją sustabdyti. Tam reikia milžiniškų bendrų pastangų, tai yra solidarumo, vakcinų bei prekių dalijimosi ir vienodo paskirstymo.“

Nevienodas vakcinų paskirstymas gali tik padėti virusui toliau cirkuliuoti ir skleisti dar daugiau nerimą keliančių atmainų, prieš kurias vakcinos gali būti neveiksmingas, ir kelti grėsmę visiems, įskaitant ir turtingąsias valstybes. Ypač neramu, jei šios atmainos atsirastų prasidėjus žiemai, kai respiraciniams virusams plisti yra itin palankios sąlygos.

„Didžiojoje pasaulio dalyje mes leidžiame šėlti šiam virusui“, – sakė Saadas Omeras, Jeilio instituto pasaulinės sveikatos skyriaus direktorius.

Nors Jungtinėse Valstijose ir jų Europos partnerėse juodžiausios dienos, regis, nužengė praeitin, šiems laimės kūdikiams nevalia prarasti budrumo. Jungtinė Karalystė faktiškai atsisakė visų likusių suvaržymų liepos 19 dieną, bet mokslininkai nerimauja, kad daugėja žmonių, kurie kenčia nuo nuolatinio nuovargio, oro trūkumo, kognityvinių simptomų bei eilės kitų nerimą keliančių problemų.

Maždaug milijonas JK gyventojų jau pranešė patiriantys šiuos „ilgojo COVID“ simptomus. Šalis, vykdydama savo vakcinacijos kampaniją, pirmenybę teikė vyresniojo amžiaus grupėms, o tai reiškia, kad jaunesnių britų yra paskiepyta mažiau.

Jungtinėse Valstijose vakcinacijos tempas ženkliai sulėtėjo, vos tik pradėjo cirkuliuoti delta atmaina. Nors mirčių rodikliai neauga taip sparčiai kaip atvejų skaičiai, ligoninės mažiau paskiepytuose Amerikos regionuose vėl prisipildo COVID pacientais.

„Šis virusas nė nemano pasiduoti“, – per liepos 22 dieną vykusią spaudos konferenciją sakė Rochelle Walensky, JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) vadovė. Saujelė miestų ir valstijų svarsto galimybę sugrąžinti tokias apsaugos priemones kaip veido kaukės arba jau tą padarė, bet didžioji jų dauguma to neplanuoja.

„Tai, ką matome, yra neracionalus entuziazmas“, – sakė Bruce‘as Aylardas vyresnysis PSO patarėjas. Tokį požiūrį reiktų keisti į „atsargų optimizmą“, sakė jis.

„Mes esame pačiame kovos su priešu įkarštyje, priešu, kurį tik pradedame pažinti ir su kuriuo tik mokomės kovoti“, – sakė jis.

Židiniai gali kilti tose JAV dalyse ir kitose vietovėse, kur vakcinacija vyksta fragmentiškai. Bet visgi nerimaujama, kad net pakankamai paskiepytuose regionuose rizikų išlieka. JAV Vyriausybės aukščiausio rango patarėjas infekcinių ligų klausimais Anthony Fauci sekmadienį pareiškė, kad, norint apsaugoti dalį žmonių, pavyzdžiui, vyresniojo amžiaus žmones ar asmenis su nusilpusia imunine sistema, gali prireikti palaikomųjų dozių.

Už JAV ir Europos ribų gali prireikti metų ar daugiau, kol vakcinų gamyba pasieks tą lygį, kai pandemiją galima bus pradėti kontroliuoti, sakė Williamas Mossas, visuomenės sveikatos mokyklos „Johns Hopkins Bloomberg School of Public Health“ Tarptautinio vakcinų prieigos centro vykdomasis direktorius.

Pasaulyje yra daugybė vietovių, kurios ėmėsi griežtų priemonių infekcijoms suvaldyti, bet neišnaudojo laiko vakcinacijoms.

Australijoje mažiau nei trečdalis populiacijos yra paskiepyti pirmąja vakcinos doze, šalis įvedė naujus karantinus pusei savo gyventojų, delta atmainai patekus į šalį. Kitos šalys, net atsigriebusios vakcinacijos procese, pavyzdžiui, Singapūras, grįžo prie karantino sąlygų, kai ėmė formuotis nauji židiniai ir sustiprėjo netikrumas.

Tuo tarpu Kinijai, regis, jau nebepavyksta nustumti pandemijos, kaip ir bet kuriai kitai šaliai. Šalis sėkmingai įveikė virusą prieš metus ir jau po poros mėnesių tikisi visiškai paskiepyti tris ketvirtadalius savo didžiulės populiacijas, – tai stulbinantis pasiekimas. Pastaruosius metus dauguma šalies piliečių gyveno kone įprastą gyvenimą, o šalies ekonomika suklestėjo.

Vis dėlto sienos „sandariai“ uždarytos pašaliečiams, ir piliečiai negali grįžti į šalį be ilgos izoliacijos. Nepaisydama didelio masto vakcinacijos, šalis ir toliau taiko griežtas priemones visur, kur tik įsiplieskia bet koks viruso židinys, nuo gyvenamųjų kompleksų uždarymo iki privalomo masinio visų miesto gyventojų testavimo. Be to, daug kur jau imta abejoti dėl šalies vakcinų veiksmingumo, po to, kai tos šalys, kurios daugiausia jas naudoja, tokios kaip Mongolija ir Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE), fiksuoja naujus infekcijų šuolius.

„Mes vis dar esame šios kovos ankstyvojoje stadijoje, – sakė W. Mossas. – Daugelyje pasaulio šalių ir toliau matysime plataus masto viruso plitimą.“

Po daugiau nei keturių milijonų mirčių ir beveik 200 mln. užsikrėtimų pasaulis jaučiasi nuvargęs.
Bet svarbių svarbiausia – šalys turi išsiaiškinti, kaip gyventi kartu su virusu. Daugelio mokslininkų nuomone, liga taps endemine ir cirkuliuos ne vienus ateinančius metus, bet ilgainiui greičiausiai kels mažesnę grėsmę, nes žmonės įgis imunitetą per natūralų užsikrėtimą ar per vakcinas.

„Akivaizdu, kad taip pat turime subalansuoti socialinį karantinų poveikį su poveikiu sveikatai, psichinei sveikatai ir ekonomikai, – sakė Sally Davies, buvusi Anglijos vyriausioji patarėja sveikatos klausimais. – Turime dar daug ko išmokti, ir į kai kuriuos klausimus dar neturime atsakymų.“

Japonijoje, trečioje pagal dydį pasaulio ekonomikoje, vėl įtempta COVID situacija Tokijuje, sprendimas neįsileisti žiūrovų į pagrindines sporto varžybas temdo šalyje rengiamas olimpines žaidynes, griaudamas viltis dėl tinkamo ekonominio placdarmo.

Ir kaip sprinteris, per anksti atsipalaidavęs prieš finišo liniją, pasaulio lyderiai ir gyventojai pernelyg skuba skelbti pandemijos pabaigą – ar pabaigos pradžią. Anot CDC, 1918 metų gripo pandemija, pražudžiusi 50 mln. žmonių prieš užgesdama, siautė trimis galingomis bangomis, nuo tų metų kovo iki 1919 metų vasaros. Tuo tarpu vakcinacijos kampanijos prieš kitas pagrindines virusines ligas užtruko daugelį metų, kad pasiektų tolimiausius pasaulio kampelius. Praėjus daugiau nei 60 metų po pirmųjų vakcinų nuo poliomielito, kai kuriose šalyse vis dar pasitaiko, kad ir retų, šios ligos atvejų.

„Noras, kad pandemija greičiau baigtųsi, užtemdo daugeliui akis ir jie tiesiog nemato faktų, – sakė M. Osterholmas. Minesotos universiteto infekcinių ligų ekspertas. – Aš tikrai nemanau, kad jau parašytas galutinis šios pandemijos scenarijus.“