„Rimtą susirūpinimą kelia karinės priešpriešos stiprėjimo tendencija Europos zonoje. Didinamas NATO priešakinių [pajėgų] dalyvavimas netoli Rusijos ir Baltarusijos sąjunginės valstybės sienų“, – S. Šoigu sakė per Tadžikistano sostinėje Dušanbėje surengtą Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos gynybos ministrų susitikimą.
„Modernizuojama karinė infrastruktūra, kuriamos materialinių išteklių, ginkluotės ir karinės technikos atsargos, planuojami pajėgų perkėlimo maršrutai“, – pridūrė S. Šoigu.
Kaip pavyzdį Rusijos gynybos ministras pateikė šiemet vykusias karines pratybas „Defender Europe“, kurių metu buvo treniruojamasi „perkelti pajėgas ir vykdyti puolamąsias operacijas Aljanso rytų sparne“.
„Vakarai atsisako konstruktyviai nagrinėti mūsų siūlymus dėl įtampos mažinimo, įskaitant mokymų rajonų atitraukimą nuo sąlyčio linijos ir vidutinio bei mažo nuotolio raketų dislokavimo Europoje moratoriumą“, – teigė S. Šoigu.
Praeitą mėnesį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pabrėžė, kad „Rusija pastaruosius kelerius metus daug investavo į naujus, modernius karinius pajėgumus – nuo įprastinių iki branduolinių ginklų sistemų“ ir „buvo pasiruošusi panaudoti karinę jėgą prieš kaimynes – Sakartvelą, Ukrainą“.
„Tai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl NATO per pastaruosius metus padidino [savo] ginkluotųjų pajėgų parengtį“, – sakė jis.
Nuo kovo iki birželio vykusios pratybos „Defender Europe 21“ buvo vieni didžiausių JAV kariuomenės ir NATO organizuotų manevrų Europoje per pastaruosius dešimtmečius. Pratybose, kurių tikslas – repetuoti pajėgų Europoje stiprinimą ir gynybos veiksmus, dalyvavo 28 tūkst. karių iš 26 NATO šalių, taip pat būsimų narių – Sakartvelo, Bosnijos ir Hercegovinos, Ukrainos ir Kosovo.
Pasak Aljanso, tokie manevrai nėra nukreipti prieš Rusiją, nors per daugiaplanes pratybas buvo imituojamas imituojamas 30 valstybių karinės organizacijos atsakas į puolimą prieš vieną iš narių. Per šiuos mokymus bus tikrinamas NATO pajėgumas dislokuoti karius iš JAV ir išlaikyti aprūpinimo linijas atviras.
Gegužę Rusijai sutelkus didelį skaičių karių prie Ukrainos pietvakarinės ir pietinės sienos Kijevas ir jį remiančios Vakarų valstybės reiškė didelį susirūpinimą ir ragino Maskvą atitraukti pajėgas.
2014 metais Maskva aneksavo Krymo pusiasalį ir pradėjo remti separatistinį konfliktą Ukrainos rytuose, reaguodama į Rusijai palankaus prezidento Viktoro Janukovyčiaus nuvertimą. Aštuntus metus besitęsiantis konfliktas pareikalavo jau daugiau nei 14 tūkst. žmonių gyvybių.
Rusija atitraukė kai kuriuos savo padalinius iš savo vakarinės dalies po balandį surengtų plataus masto manevrų, tačiau S. Šoigu liepė palikti tuose rajonuose ginkluotę, nes ją planuojama naudoti per rugsėjį vyksiančias pratybas „Zapad“ (Vakarai).