„Tai negali tęstis“, – reporteriams Ženevoje sakė JT Vaikų fondo (UNICEF) atstovas Jamesas Elderis. Nors jis pripažino, kad vyriausybėms pandemijos akivaizdoje teko priimti sudėtingų sprendimų, „mokyklos turėtų būti uždarytos paskutinės ir atvertos pirmosios“. J. Elderis „siaubinga klaida“ pavadino tai, kad prieš mokyklas pirmiau buvo nuspręsta atidaryti barus ir užeigas.

„Atidarant mokyklas negalima laukti, kol bus paskiepyti visi mokytojai ir moksleiviai“, – pridūrė jis, kartu paragindamas vyriausybes apsaugoti savo švietimo biudžetus, nepaisant pandemijos sukeltų ekonominių sunkumų.

Nors šiaurinio pusrutulio vaikai šiuo metu atostogauja, rytinėje ir pietų Afrikoje maždaug 40 proc. mokyklinio amžiaus vaikų šiuo metu negali mokytis. Šiame regione dėl pastarųjų COVID-19 šuolių uždaroma vis daugiau mokyklų ir skaičiuojama, kad dėl su pandemija susijusių priežasčių į mokyklas negali eiti daugiau kaip 32 mln. vaikų.

Beveik pusėje Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių pandemijos metu mokyklos neveikė daugiau kaip 200 dienų. Tuo metu Pietų Amerikoje ir Karibų jūros regione yra 18 šalių ir teritorijų, kuriose mokyklos yra visiškai ar iš dalies uždaros, teigė J. Elderis.

Visame pasaulyje „švietimą, saugumą, draugus ir maistą pakeitė nerimas, smurtas ir nepilnamečių nėštumas“, nurodė jis. Atkreipdamas dėmesį į Ugandą, J. Elderis teigė, kad ten nuo 2020 m. kovo iki 2021 m. birželio daugiau kaip 20 proc. padaugėjo nėštumo atvejų tarp 10–24 metų amžiaus žmonių.

Nuotolinis mokymasis išlieka neprieinamas daugiau kaip trečdaliui viso pasaulio mokinių, teigė UNICEF.

Pietryčių Azijoje ir Ramiojo vandenyno šalyse 80 mln. vaikų neturėjo prieigos prie nuotolinio mokymosi, kol jų mokyklos buvo uždarytos. Mokyklos Ugandoje buvo uždarytos 306 dienas, ir tik 0,3 proc. namų ūkių turėjo interneto prieigą.

Remiantis Pasaulio banko atlikto tyrimo rezultatais, pandemija šiai moksleivių kartai kainuos 10 trln. dolerių prarastų pajamų, teigė J. Elderis.