Per paskutines keturias savaites Vokietijoje, ramiame Šuldo kaimelyje, potvyniai skandino gatves ir griovė namus, pastatytus daugiau nei prieš šimtą metų. Vos 250 gyventojų turėjęs Kanados miestelis, garsėjęs gaiviu kalnų oru, sudegė iki pamatų, kai po beprecedenčių karščių kilo didžiuliai gaisrai.
O vakarinėje Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dalyje, praėjus kelioms savaitėms nuo istorinės karščio bangos, apie 20 tūkst. ugniagesių ir pagalbininkų kovoja su 80 didelių gaisrų, išdeginusių daugiau nei 4 047 kvadratinių kilometrų plotą.
Klimatologai ne vieną dešimtmetį gąsdino, kad klimato krizė sukels ekstremalesnius orus. Jų teigimu, tokie orai taps dažnesni ir mirtinai pavojingi. Visgi nemažai klimato specialistų stebisi, kad karščio ir kritulių rekordai viršijami taip smarkiai.
Nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio mokslininkai gana tiksliai atspėja, kiek padidės pasaulio temperatūra. Tiesa, net pasitelkiant nuolat tobulėjančius kompiuterius, sunku prognozuoti atšilimo poveikio mastą.
Pensilvanijos universiteto Žemės sistemų mokslo centro direktorius Michaelis E. Mannas CNN sakė, kad keletas pastarųjų savaičių parodė klimato kaitos modelių ribotumą.
„Kalbant apie daugelį šių įvykių, įskaitant vakarinėje šalies dalyje neseniai užfiksuotą „karščio kupolą“, būtina paminėti vieną veiksnį, kurio nerodo klimato modeliai, – sakė jis. – Modeliuose nepakankamai įvertinama klimato kaitos įtaka ekstremalioms orų sąlygoms.“
Kaip paaiškino M. E. Mannas, klimato modeliuose kasdieniai orai tėra triukšmas. Šie duomenys primena chaosą. Tik ekstremaliausi orų reiškiniai išsiskiria kaip aiškus signalas.
„Signalas atsirado daug greičiau, nei prognozavo modeliai, – pridūrė jis. – Tikrajame pasaulyje signalas jau yra pakankamai ryškus, kad jį „matytume“ kasdienėse orų prognozėse net jeigu modeliai anksčiau jo nerodė.“
Tai reiškia, kad tokie istoriniai įvykiai kaip potvyniai Vokietijoje ar gaisrai Kanadoje nebuvo numatyti prognozėse. Mokslininkų teigimu, norint nuspėti tokius reiškinius reikia dar išsamesnių klimato modelių.
Oksfordo universitete dirbantis tyrėjas Timas Palmeris, besidomintis klimato fizika, yra vienas iš keleto mokslininkų, raginančių įsteigti visuotinį klimato modeliavimo centrą, kuriame būtų „eksakompiuteris“ – superkompiuteris, gebantis apdoroti sunkiai suvokiamą duomenų kiekį.
XX a. šeštajame dešimtmetyje mokslininkai ir vyriausybės įsteigė Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizaciją (CERN), kai pasidarė aišku, kad norint padaryti pažangą dalelių fizikos srityje reikalinga tokia brangi mašina, jog vargu ar ją savarankiškai pastatytų kuri nors valstybė.
„CERN, kaip tarptautinė organizacija, veikia itin sėkmingai, – CNN nurodė T. Palmeris. – Klimato kaitai prognozuoti mums reikia kažko panašaus.“
Mokslininkai kompiuteriais modeliuoja orus, kad parengtų prognozes, kaip orų sąlygos pasikeis po kelių dešimtmečių. Tačiau ekstremaliausių reiškinių jie negali numatyti net miesto lygmeniu. Nepaisant technologinės pažangos, kompiuteriai vis dar nėra pakankamai galingi tokiems veiksmams atlikti.
T. Palmerio nuomone, klimato modelius būtina tobulinti.
„Jeigu visame pasaulyje išleidžiama trilijonai dolerių bandant prisitaikyti prie klimato kaitos, turime tiksliai žinoti, prie kokių orų sąlygų stengiamės prisitaikyti, – samprotavo jis. – Prie potvynių, sausrų, audrų ar jūros lygio kilimo.“
Neišvengiama blogybė
Nors neseniai Šiaurės pusrutulį sukrėtę ekstremalūs orai daugelį nustebino, jie nebuvo „visiškai netikėti“, pareiškė Redingo universiteto klimato mokslų profesorius Richardas Allanas. „Mokslas visuomet darė užuominą į tokius reiškinius“, – sakė jis.
Vis dėlto R. Allanas sutinka, kad geresni kompiuteriai praverstų rengiant išsamesnes ir tikslesnes prognozes.
„Taip pat nelengva pasakyti, kaip orų sąlygos keisis ateityje. Pavyzdžiui, neaišku, ar Europoje pučiantys vakariniai vėjai bus užblokuoti. Tokiu atveju vienoje vietoje kils daugiau audrų, kaip nutiko Europoje 2021 m. liepos mėnesį. O galbūt jie pūs ilgiau ir atneš karščio bangų, tokių kaip Šiaurės Amerikoje“, – keletą versijų pateikė profesorius.
Net neturėdami išsamių modelių, klimato aktyvistai, o pastaruoju metu ir vis daugiau nuo ekstremalių orų nukentėjusių bendruomenių, ragina imtis rimtesnių veiksmų. Praėjusį savaitgalį Vokietijos kanclerė Angela Merkel išsakė tokią nuomonę: „Turime paskubėti, turime sparčiau kovoti su klimato kaita.“
Keletas išsivysčiusių šalių, įskaitant JAV, šiais metais gerokai padidino savo įsipareigojimus sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas. Praėjusią savaitę Europos Sąjunga (ES) pristatė ambicingą planą padaryti klimatą svarbiausia praktiškai visų turimų plėtros ir ekonominių iniciatyvų dalimi.
Tačiau daugelis aktyvistų priekaištauja, kad naujieji įsipareigojimai vis tiek neatitinka veiksmų, reikalingų norint neleisti pasaulio temperatūrai padidėti daugiau kaip 1,5 °C. Anot Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos, išlaikius minėtąją temperatūros ribą būtų išvengta katastrofiškesnių klimato kaitos padarinių. Aktyvistai taip pat kritikuoja vyriausybes, kurios duoda ambicingus pažadus, tačiau toliau tvirtina naujus iškastinio kuro projektus, įskaitant anglių kasyklų bei naftos ir dujų gręžinių eksploatavimą.
Arkties ir Alpių mokslinių tyrimų instituto direktorė Merritt Turetsky tikisi, kad šie ekstremalūs orai, užfiksuoti išsivysčiusiose šalyse, paskatins imtis veiksmų. Ji pati pradėjo abejoti savo įsitikinimais apie klimato kaitos fronto liniją ir pažeidžiamas šalis.
„Galbūt tai yra neišvengiama blogybė, – sakė ji. – Fronto linija laikėme salų valstybes, nes jos pirmiausia pajus jūros lygio kilimo padarinius, arba Arktį.“
„Žinome, kad įvyksta kognityvinis disonansas, kai klimato kaita daro poveikį žmonėms, gyvenantiems taip toli nuo mūsų. Paprastai pernelyg nesukame galvos, nes pamatyti stichijos šėlsmą per televiziją yra viena, o patirti ją savo kailiu – visai kas kita. Bet dabar su klimato kaitos padariniais susidūrė dauguma planetos gyventojų arba bent jų mylimi ar pažįstami asmenys. Ratas vis siaurėja“, – pridūrė direktorė.
Šuldo gyventojai tikrai jai pritartų. „Atsižvelgiant į Kanadą, kur oras buvo įkaitęs iki 50 laipsnių, ir kitus ekstremalius orų reiškinius įvairiose pasaulio šalyse, akivaizdu, kad juos sukėlė klimato kaita, – pirmadienį CNN sakė Niklas Pietersas, padėdamas savo tėvams valyti suniokoto namo nuolaužas. – Nenoriu priprasti prie tokių dalykų.“
