Talibanas naudojasi užsienio pajėgų išvedimu ir jau užėmė dešimtis rajonų, sienos perėjų, apsupo provincijų sostinių.
Talibams skinant karines pergales, derybos, kuriose vis nesimatė pažangos, regis, sustojo.
Tačiau Kremliaus pasiuntinys Afganistane Zamiras Kabulovas antradienį per konferenciją su buvusiu Afganistano lyderiu Hamidu Karzai (Hamidu Karzajumi) sakė, kad Talibanas yra pasirengęs svarstyti kitų partijų pateiktus politinius pasiūlymus.
„Per pastaruosius 20 ar panašiai metų [Talibano] vadovybės daugumai tikrai nusibodo karas ir ji supranta, kad reikia ieškoti politinių sprendinių dabartinei aklavietei“, – sakė Z. Kabulovas.
Pasak jo, Talibano pareiškimai ir veiksmai parodė, kad jis „pasirengęs politiniam kompromisui“.
„Tačiau aišku, kad, jų požiūriu, politinis kompromisas jiems turėtų būti padoriai pristatytas“, – pridūrė Z. Kabulovas.
Jo komentaras pasirodė po dar vieno nerezultatyvaus Afganistano vyriausybės ir Talibano derybų rato Katare. Prieš šį savaitgalį įvykusį derybų ratą daug kas tikėjosi stringančio taikos proceso išjudinimo.
Maskva atidžiai stebi, kaip rutuliojasi Afganistano konfliktas.
1979 metais Sovietų Sąjungos pajėgos okupavo Afganistaną ir per 10 metų trukusį konfliktą žuvo daugiau kaip 14 tūkst. sovietų karių.
Pastaraisiais metais Rusija stengėsi užmegzti bendravimą su Talibanu ir kelis kartus Maskvoje priėmė judėjimo atstovų. Vėliausias toks kartas buvo liepą.
Maskva taip pat saugosi galimo nestabilumo išplitimo į kaimynines Centrinės Azijos valstybes. Šiose šalyse, anksčiau priklausiusiose Sovietų Sąjungai, Rusija turi karinių bazių.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas yra sakęs, jog Rusija nerimauja, kad nestabilumas galėtų pakurstyti terorizmo grėsmes ir narkotikų kontrabandą.
Kitą mėnesį Rusija dalyvaus bendrose karinėse pratybose Tadžikistane, kur valdžia pašaukė tūkstančius rezervininkų padėti saugoti sienos su Afganistanu.