Anglijai naikinant praktiškai visus apribojimus, nors infekcijos ir toliau plinta, mokslininkai išreiškia susirūpinimą, kad „ilgojo COVID“ skaičiai pakils dar gerokai aukščiau.
Siekdamas suprasti šią ligą, Jungtinės Karalystės nacionalinis sveikatos tyrimų institutas sekmadienį paskelbė skiriantis beveik 20 milijonų svarų (27,5 mln. dolerių) finansavimą penkiolikai tyrimų, kurie analizuos „ilgojo COVID“ priežastis ir jo poveikį fizinei bei psichinei sveikatai.
Remiantis „Bloomberg“ vakcinų stebėjimo priemone, paleidus sparčią Didžiosios Britanijos imunizacijos kampaniją, iki šiol pilnai paskiepyta 53,2 proc. JK gyventojų. Šis pasiekimas paskatino vyriausybę paskelbti, kad ryšys tarp infekcijų ir hospitalizacijų pagaliau „susilpnėjo“. Ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pareiškė, kad žmonės privalo išmokti gyventi su koronavirusu.
Tačiau milijonai žmonių ir toliau lieka pažeidžiami, o tie, kurie simptomus tvėrė kelias savaites, mėnesius ar ilgiau nei metus, teigia, kad „ilgojo COVID“ grėsmė praleidžiama pro akis, nes politikos formuotojai visą dėmesį sutelkia į pagrindinius atvejų, hospitalizacijų ir mirčių skaičius.
Plintant labiau užkrečiamai deltos atmainai, kitos šalys, bandančios suvaldyti naują pandemijos etapą, greičiausiai susidurs su panašia dilema.
Prikaustyti prie lovos su „COVID“
„Kalbėdama apie atsidarymą, vyriausybė neužsimena apie „ilgąjį COVID“, – sakė Christina Barratt, 51-erių metų buvusi pardavimų vadybininkė iš Mančesterio, pirmuosius „COVID“ simptomus pajutusi 2020 m. kovo pabaigoje.
Vakcinavimo pirmenybę teikiant pažeidžiamoms vyresnio amžiaus grupėms, tik nedidelis procentas jaunų britų gavo skiepą dar prieš atšaukiant apribojimus. Tai neramina Ch. Barratt. „Jaunimas jaučiasi neįveikiamas, bet tai tikrai gali nutikti bet kam“, – sakė ji.
Ch. Barratt pasakojo, kad užsikrėtusi „COVID“ ištisus mėnesius buvo prikaustyta prie lovos, o kartais jausdavosi tokia nusilpusi, kad nepajėgdavo nė apsiversti ar pajudėti. Kartais, anot moters, jai atrodydavo, kad guli komoje. Per tą laiką Ch. Barratt prarado darbą ir susidūrė su naujais simptomais, įskaitant tirpimą ir lėtinį nuovargį.
Ch. Barratt sunku pasakoti apie savo apgailėtiną būklę kitiems, įskaitant gydytojus ir net šeimą bei draugus. „Liga tampa dalimi to, kas esi“, – sakė ji.
Nors vyriausybė savo planą gina, sveikatos apsaugos sekretorius Sajidas Javidas patvirtino, kad naujų atvejų skaičius gali siekti net 100 000 per dieną, o Anglijos vyriausiasis medicinos pareigūnas Chrisas Whitty įspėjo, kad „ilgasis COVID“ gali padažnėti – ypač tarp jaunesnių žmonių. JK penktadienį apsvarstė galimybę vėliau šiais metais kai kuriuos apribojimus sugrąžinti.
Ilgalaikės baimės
JK strategija buvo aršiai kritikuojama. Daugiau kaip 120 mokslininkų liepos 7 d. „Lancet“ medicinos žurnale pasirašė laišką, įspėdami, kad dėl gausėjančių infekcijų šimtai tūkstančių žmonių „per ateinančius dešimtmečius“ gali likti su ligomis ir negalia. Tarptautiniai ekspertai prisijungė prie savo kolegų britų internete, liepos 16 d. paskelbdami tolesnį įspėjimą.
Apskaičiuota, kad 962 000 JK žmonių, arba 1,5 proc. populiacijos, patyrė „ilgojo COVID“ simptomus, rodo anksčiau šį mėnesį paskelbti Nacionalinės statistikos biuro duomenys. Daugiau kaip trečdalis teigė, kad kankinosi ilgiau nei metus.
Birželio mėnesį paskelbtame atskirame Londono imperatoriškojo koledžo tyrime nustatyta, kad 38 proc. virusą pasigavusių žmonių pranešė apie vieną ar daugiau simptomų, užtrukusių mažiausiai 12 savaičių. Tyrėjai vertina, kad apskritai paėmus, daugiau nei 2 milijonai Anglijos suaugusiųjų gali sirgti „ilguoju COVID“.
Sekmadienį paskelbtas finansavimas padės tirti platų „ilgojo COVID“ simptomų spektrą, išnagrinėjant viską – nuo plaučių absorbuojamo deguonies ir smegenų funkcijos iki priežiūros ir palaikymo lygio, kuris turėtų būti teikiamas pacientams.
Būklė, žinoma kaip „smegenų rūkas“ – tik vienas iš kelių tuzinų simptomų, kurie, pasak ekspertų, pateisina raginimą pradėti nacionalinę įvertinimo programą. Londono universiteto koledžo vyriausiasis mokslo darbuotojas Dennisas Chanas atkreipė dėmesį į tai, kad tokie virusai, kaip SARS-CoV-2 (koronavirusas, sukeliantis „COVID-19“), paveikia smegenis.
„Turint omenyje mastą, dar niekada nematėme nieko panašaus“, – sakė D. Chanas žurnalistams.
Tuo tarpu naujų „ilgojo COVID“ atvejų, regis, daugėja. ZOE „COVID“ tyrimo duomenimis, JK šiuo metu tarp neskiepytų žmonių kasdien užregistruojama 500 naujų „ilgojo COVID“ atvejų.
„Vakcinos smarkiai sumažino sunkių infekcijų paplitimą, o pasiskiepiję daugelis žmonių „COVID“ perserga kur kas lengviau, – teigė tyrimui vadovaujantis mokslininkas ir Londono Karaliaus koledžo genetinės epidemiologijos profesorius Timas Spectoras. – Dabar pagrindinis rūpestis yra „ilgojo COVID“ rizika.“
