„Vis dar laukiame galutinio aukų skaičiaus, bet tai gali būti katastrofiškiausi potvyniai, su kokiais mūsų šaliai teko susidurti“, – sakė A. De Croo.
Kelias Europos šalis apėmusių niokojamų potvynių patvirtintų aukų penktadienį padaugėjo mažiausiai iki 126, daugiausia jų – labiausiai nukentėjusioje Vokietijos vakarinėje dalyje, kur gelbėtojai tebeieško dingusiųjų.
Labiausiai nuo stichijos nukentėjo Vokietija, kur galingi potvynių srautai netikėtai smogė kelių regionų gyventojams ir smarkiai nuniokojo teritorijas.
Aukų skaičių dar gali padidinti vakarų Vokietijoje penktadienį nusiritęs purvo srautas – baiminamasi, kad jis pareikalavo kelių žmonių gyvybių.
Šalyje dingusiais laikomi šimtai žmonių, tuo metu Belgijoje potvynių aukų skaičius padidėjo iki 23, o daugiau kaip 21 tūkst. žmonių Valonijos regione yra likę be elektros.
Liuksemburgą ir Nyderlandus taip pat smarkiai paveikė liūčių sukelti potvyniai. Iš Mastrichto miesto evakuota tūkstančiai gyventojų.
Vokietijos miestų ir savivaldybių asociacijos vadovas Gerdas Landsbergas sakė, kad stichijos padarytos žala tikriausiai bus sieks „milijardus eurų“.
Belgijoje kariuomenė buvo pasiųsta į keturias iš 10 šalies provincijų padėti gelbėjimo ir evakuacijos operacijoms.
Ištvinusi Mezo upė „atrodys labai pavojinga Lježui“ – netoliese esančiam miestui, turinčiam 200 tūkst. gyventojų, sakė Valonijos krašto prezidentas Elio Di Rupo.
Šveicarijoje po naktį siautusios liūties taip pat patvino ežerai ir upės. Liucernoje Liucernos ežeras ėmė tvindyti miesto centrą.
Pasak Pasaulio meteorologijos organizacijos, kai kuriose Vakarų Europos dalyse per dvi dienas iškrito iki dviejų mėnesių kritulių normos.