Vis dėlto rinkos lyderė to nepadarė, nors kainos pastaruoju metu yra aukščiausios per 13 pastarųjų metų periodą. Taigi Europoje auga nerimas dėl galimai nepakankamo dujų tiekimo artėjančią žiemą, rašo DW.

Jokio papildomo tiekimo per Ukrainą

„Gazprom“ nėra rezervavusi jokio papildomo dujų tiekimo per Ukrainą liepos mėn., nors dėl šios priežasties Rusijos gamtinių dujų tiekimas į Europos Sąjungą (ES) jau šį mėnesį sumažės daugiau nei 2 mlrd. kubinių metrų. Dėl suplanuotų remonto darbų du likę transportavimo keliai į Vokietiją bus laikinai uždaryti. Dujotiekis „Jamal“, besidriekiantis per Baltarusijos ir Lenkijos teritoriją, praėjusią savaitę buvo uždarytas, o kur kas didesnis „Nord Stream“, besidriekiantis Baltijos jūra, bus uždarytas tarp liepos 13 ir liepos 23 d.

„Panašu, kad „Gazprom“ ne tik optimizuoja kainą ir kiekius, bet ir nori daryti spaudimą tam, jog būtų užtikrintas dujotiekio „Nord Stream 2“ užbaigimas“, – teigė Berlyne įsikūrusios konsultacijų bendrovės „Ganexo“ vadovas Joachimas Endressas savo parengtoje 2021 m. antrojo ketvirčio ataskaitoje „Gas Market Report“.

Bendrovė „Gazprom“ savo ruožtu tvirtina išpildanti visus savo įsipareigojimus. „Ilgalaikiai kontraktai – tai verslo Europoje pagrindas. Mes griežtai pildome savo klientų užsakymus ir atitinkamai rezervuojame tranzitinius pajėgumus, o ne atvirkščiai“, – teigiama „Gazprom“ spaudos atstovybės pranešime.

Neįprastai ištuštėję gamtinių dujų rezervuarai Vokietijoje ir Austrijoje

Vis dėlto sutartinių „Gazprom“ įsipareigojimų vykdymas nėra diskusijų objektas šiuo atveju. Anot nepriklausomo dujų rinkos eksperto Heiko Lochmanno, kyla klausimas, kodėl ši korporacija, nors ir yra didelė paklausa bei kainos, nedidino tiekimo apimčių Europai, ir ką tiksliai ji darė, kad vykdytų savo įsipareigojimus.

„Įdomu tai, kad „Gazprom“ akivaizdžiai savo sutartinius įsipareigojimus įgyvendina imdama kur kas daugiau nei įprasta dujų iš rezervuarų Europoje ir galimai netgi įsigydama prekybinių kiekių Europos rinkoje – toks elgesys iš tikrųjų neįprastas“, – teigė ekspertas.

Tokio principo rezultatas štai toks: du svarbiausi „Gazpromo“ rezervuarai Europoje – didžiausias ES, esantis Šiaurės vakarų Vokietijoje esančiame Rehdeno mieste, ir kitas, esantis Vakarų Austrijos Haidacho mieste, – vasaros pradžioje buvo beveik visiškai išsekę, o papildymas tik prasidėjęs. „Toks elgesys yra visiškai nebūdingas „Gazprom“, todėl skatina politines interpretacijas“, – teigė ekspertas.

Jokio saugaus tiekimo be Rusijos

Tokių interpretacijų galima ganėtinai lengvai rasti oficialioje Rusijos žiniasklaidoje. Valstybinė naujienų agentūra „Novosti“ pasiūlė štai tokį valstybinės Rusijos dujų korporacijos strategijos ir taktikos paaiškinimą: „Vertinant bet kokį korporacijos veiksmą Europos rinkoje, visada svarbu atsižvelgti į esminį faktą – „Gazprom“ privalo užbaigti „Nord Stream 2“ dujotiekio tiesimą.“

Šiame „Novosti“ skelbtame straipsnyje tiesiai šviesiai pripažįstama, kad Rusija sulaiko tiekimą ne tik tam, kad būtų papildytas tiek korporacijos, tiek valstybinis iždas. Antras ne ką mažiau svarbus tikslas – pripratinti savo partnerius Vakaruose prie akivaizdžios idėjos: tiekimo saugumas jiems gali būti užtikrinamas tik glaudžiai bendradarbiaujant su Rusija.

Panašu, kad šiuo metu Europa per Ukrainą gaus tik tiek dujų, kiek yra numatyta pagal Rusijos ir Ukrainos penkerių metų tranzito sutartį, sudarytą 2019 m. pabaigoje. Bendrovei „Gazprom“ nėra jokios prasmės tiekti dujų mažiau, nei rezervuota pagal sutartį, nes už šį numatytą kiekį privalo būti visiškai sumokėta bet kuriuo atveju. Vis dėlto korporacija nenori rezervuoti papildomų pajėgumų kur kas didesne kaina.

Politinis Maskvos spaudimas dėl „Nord Stream 2“

Vis dėlto sudarytoje sutartyje teigiama, kad per pirmus metus, t. y. 2020-uosius, tranzito kiekiai turėtų siekti 65 mlrd. kubinių metrų, tačiau vėliau šie kiekiai mažėja – nuo 2021 iki 2024 m. kasmet kiekis mažinamas iki 40 mlrd. kubinių metrų. Tokie numatomi kiekių mažinimai susiję su sutarties pasirašymo metu „Gazprom“ jau turėtais planais, kada dujotiekis „Nord Stream 2“ bus užbaigtas. Tiesa, šiems planams koją pakišo JAV įvestos sankcijos.

Taigi visos šios aplinkybės turi įtakos dabartinei situacijai, kai Europa per Ukrainos teritoriją gauna kur kas mažiau dujų, nei, tikėtina, jai bus reikalinga, o „Gazprom“ savo ruožtu įgyvendina sutartinius įsipareigojimus leisdama rezervuarams Europoje visiškai ištuštėti ir šiai korporacijai turint galimybių užtikrinti didesnę abiejų į ES šalis nares vedančių dujotiekių priežiūrą.

Galiausiai visa tai gali virsti situacija, kai šių metų rudenį Rusijos valstybinė korporacija „Gazprom“ europiečius paskatins rinktis vieną iš dviejų alternatyvų: suteikti licenciją paleisti dujotiekį „Nord Stream 2“ – jo tiesimas, tikėtina, iki to laiko jau bus užbaigtas, o pajėgumai labai greitai sieks 55 mlrd. kubinių metrų, – arba patirti reikšmingų tiekimo problemų žiemos periodu su vis dar pustuščiais rezervais ir galimu Rusijos energijos milžinės sprendimu nedidinti dujų tiekimo per Ukrainą.

Nord Stream 2 statybos

Rytų ir Vidurio Europos valstybės, įskaitant Lietuvą su Lenkija bei Ukraina, nuolat pabrėžė, kad „Nord Stream 2“ projektas yra ne ekonominis, o politinis galios įrankis, skirtas politinei įtakai Rytų Europoje didinti. Energijos išteklių politizavimas ir politinio spaudimo priemonės, dažnai įvardytos kaip blogiausias scenarijus regiono valstybėms, panašu, prasidėjo projektui dar nė nepradėjus veikti.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1098)