Kaip pranešė televizija BFMTV, G. Attalis informavo, jog pirmasis rinkimų turas vyks balandžio 10 dieną, sekmadienį. Antrasis balsavimo turas, kurio paprastai prireikia išaiškinti nugalėtojui, planuojamas dviem savaitėmis vėliau.
Tuo metu parlamento rinkimai vyks kitų metų birželio 12 ir 19 dienomis, nurodė vyriausybės atstovas.
Prancūzijoje prezidentą penkerių metų kadencijai tiesiogiai renka žmonės viename ar dviejuose balsavimo turuose. Jei per pirmąjį turą nė vienas kandidatas neužsitikrina absoliučios balsų daugumos, po dviejų savaičių rengiamas antrasis turas, į kurį patenka du daugiausia balsų per pirmąjį turą surinkę kandidatai.
Birželio gale Prancūzijos žiniasklaida paskelbė sociologinių tyrimų agentūros „Ipsos“ ir bendrovės „Sopra Steria“ atliktos apklausos rezultatus, atskleidusius, kad dabartinis šalies vadovas Emmanuelis Macronas ir kraštutinių dešiniųjų partijos Nacionalinis sambūris (RN) lyderė Marine Le Pen tebėra artėjančio balsavimo favoritai.
Remiantis ta apklausa, E. Macronas ir M. Le Pen pirmajame rinkimų ture surinktų po 24 proc. balsų ir patektų į antrąjį turą, o trečias liktų dešiniojo sparno sunkiasvoris Xavier Bertrand'as su 18 proc. balsų.
Jei dešiniųjų kandidate taptų už X. Bertrand'ą šiuo metu mažiau populiari Valerie Pecresse, pirmajame ture ji surinktų 13 proc. balsų. Tokiu atveju E. Macroną palaikytų 27 proc. rinkėjų, o M. Le Pen – 25 procentai.
Centristas E. Macronas, per praėjusius rinkimus 2017 metais įveikęs kraštutinių dešiniųjų lyderę M. Le Pen, dar nepaskelbė, kad sieks antros kadencijos prezidento poste, tačiau laukiama atitinkamo jo pareiškimo.
M. Le Pen jau yra paskelbusi, kad dalyvaus 2022 metais vyksiančiuose Prancūzijos prezidento rinkimuose.