Praėjusių metų gruodį ES valstybės išsikėlė tikslą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išskyrimą iki 2030 metų sumažinti mažiausiai 55 procentais, lyginant su 1990 metais. Dabar imamasi konkrečių žingsnių šiam tikslui pasiekti: priemonių paketą pavadinimu „Fit for 55“ liepos 14 d. žada pristatyti Komisijos pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas, atsakingas už klimato apsaugą.
Nors paketo detalės dar nėra žinomos, tačiau artėjant jo paskelbimo datai, Vokietijos spaudoje daugėja skeptiškų komentarų. Juose netrūksta būgštavimų dėl galimų neigiamų pasekmių globaliam šalių konkurencingumui bei jų gyventojų gerovei, – juk benzino, krosnių kuro ir dujų brangimas atsilieps žmonėms labiai tiesiogiai.
Šalia kitų aspektų, aptariamas ir galimas šio žingsnio poveikis skurdesnėms Bendrijos šalims. O Vokietijos automobilių pramonės atstovai perspėja: šis sprendimas reiškia, kad globalioje konkurencijoje mums nepavyks atsilaikyti.
Pabrangus benzinui, automobilis dažniau liks stovėti
Iki šiol prekyba apyvartiniais taršos leidimais (ATL) iš esmės apėmė tik pramonę ir elektrines. Tačiau neišplėtus jos transportui ir pastatams, iki 2030 metų pasiekti ES užsibrėžto tikslo nepavyks, – argumentuoja Briuselis.
„Daroma prielaida: jei naftos kompanijos, parduodančios benziną ir krosnių kurą, bus priverstos pirkti taršos sertifikatus, kils benzino, dyzelino ir mazuto kainos. To pasekmė – taupūs vairuotojai dažniau paliks savo automobilį stovėti, pereis prie elektrinių transporto priemonių arba išvis nustos pirkti automobilius“, – komentuoja Vokietijos dienraščio „Die Welt“ korespondentas Briuselyje Thobiasas Kaiseris.
O tai, savo ruožtu, vers pramonę kurti novatoriškų varos formų automobilius ir mažiau taršius degalus.
„Jei brangs CO2 ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija, nukentėjusieji ras sprendimą, galbūt net tokį, apie kurį šiandien niekas net negalvoja“, – tokia, pasak Th. Kaiserio, esanti šio plano logika.
Komisija bijo „geltonųjų liemenių“ maišto europiniu mastu
O kadangi šis sprendimas neišvengiamai atsilieps žmonėms, Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen užsiminė, jog iš pradžių emisijos kainos būsiančios nedidelės, – rašo Vokietijos spauda. Mat, baiminamasi, kad gali kilti „geltonųjų liemenių“ maištai europiniu mastu (iš dalies smurtiniai „geltonųjų liemenių“ protestai buvo nukreipti prieš Prancūzijos energetikos sistemos pertvarką ir aukštesnes degalų kainas – ir galiausiai privertė prezidentą Emmanuelį Macroną atšaukti benzino kainų kėlimą).
Pagal dabartinį planą, visi apyvartiniai taršos leidimai bus parduodami aukcionuose tik nuo 2026 metų, tada kainos ir šausiančios aukštyn, – remdamasis iš Briuselio gautais dokumentais, nurodo kairiosios pakraipos Vokietijos dienraštis „taz“.
Be to, „kad užkirstų kelią maištams, galintiems kilti Prancūzijoje vykusių „geltonųjų liemenių“ pavyzdžiu, ES institucijos planuoja įkurti socialinį fondą, kuris sušvelnintų dėl kylančių benzino ir mazuto kainų atsirasiančius socialinius sunkumus“, – informuoja „taz“.
Tiesa, „taz“ duomenimis, ši „Klimato veiksmų socialinė priemonė“ (Climate Action Social Facility) projekte, bent jau kol kas, nėra įpareigojanti. Pasak ES klimato komisaro F. Timmermanso, tai tėra „švelnus instrumentas“ („weiches Instrument“). Pagaliau ir jo finansavimas – veikiausiai iš įplaukų, gautų iš prekybos apyvartiniais taršos leidimais – dar nėra galutinai išspręstas.
Žmonės neturtingesnėse ES šalyse bus pirversti šalti
Siekis sumažinti šiltnamio efektą Vokietijos gyventojams jau dabar brangiai kainuoja: nuolat kyla elektros kainos, brangsta transportui ir namų apšildymui naudojamas kuras, o nuo 2030 metų vokiečiai bus priversti pirktis tik elektromobilį, kas dažnam bus finansiškai sunkiai įkandama.
Ateityje klimato gelbėjimo kaštai bus dar didesni, ypač jei žalieji po rudenį vyksiančių rinkimų įeis į naująją koalicinę šalies vyriausybę. Partijos kandidatė į kancleres Annalena Baerbock jau prabilo apie būtinumą kelti šalyje benzino kainas – po 16 centų už litrą.
Įdomu, kad tie patys Vokietijos žalieji, reikalaujantys radikalių klimato gelbėjimo priemonių savo šalyje, skeptiškai vertina Europos Komisijos visai Bendrijai numatytą priemonių paketą „Fit for 55“. Jie būgštauja, kad skurdesnių ES šalių, ypač Vidurio ir Rytų Europos, gyventojai, padidėjus energijos kainoms, netrukus nebegalės sau leisti vairuoti nuosavo automobilio bei šildyti namus, – informuoja „Die Welt“ korespondentas Briuselyje Th. Kaiseris.
„Išplėsti prekybą apyvartiniais taršos leidimais nėra socialu“, – cituoja dienraštis žaliųjų europarlamentarą Michaelą Blossą, atstovaujantį savo partijai Europos Parlamento aplinkosaugos komitete.
Tokiu atveju, pasak jo, „bulgaras vairuotojas bus priverstas mokėti už vokietį vairuotoją“. Be to, užsitęsusi diskusija dėl prekybos apyvartiniais taršos leidimais plėtros gali trukdyti kitų klimato įstatymų rengimą.
Todėl Vokietijos žalieji Europos Parlamente netgi balsavo prieš ATL išplėtimą. Sprendimą jie mato valstybinio reguliavimo politikoje ir siūlo įvesti griežtesnes taisykles, griežtesnes išmetamųjų dujų ir efektyvumo vertes bei nuo 2030 m. uždrausti vidaus degimo variklį.
Vidurio ir Rytų Europos vyriausybės
Kaip nurodo „Die Welt“, Vidurio ir Rytų Europos šalių vyriausybės priešinasi Briuselio planams, – jos baiminasi dėl galimo energijos stygiaus, socialinių įtampų ir protestų.
Prancūzija, prisimindama nesenus „geltonųjų liemenių“ maištus, taip pat atmeta planus prekiauti benzino ir krosnių kuro leidimais.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel (CDU), priešingai, priemonių paketui „Fit for 55“ pritaria. Dienraščio žiniomis, už Europos Komisijos planus itin aktyviai pasisako Vokietijos krikščionys demokratai, įeinantys į Europos Liaudies partijų frakciją. Juos palaiko ir dalis Vokietijos pramonės atstovų, ir „ne be pagrindo: neišplėtus ATL transportui ir pastatams, Vokietijai tektų didinti ir taip jau nemažą savo indėlį Europos taupymo tikslams pasiekti“, – aiškina „Die Welt“.
Abejones dėl socialinės naštos skurdesnių šalių gyventojams Vokietijos spaudoje pasirodžiusiuose komentaruose bando išsklaidyti ir vienas kitas mokslininkas.
Vienas iš jų – Berlyno idėjų kalvės „Agora Energiewende“ Europos energijos politikos skyriaus direktorius Matthiasas Buckas.
„Akivaizdu, kad spartesnė klimato apsauga reikš skirtingą naštą, priklausomai nuo pajamų vienam gyventojui. Tačiau prekyba taršos leidimais teikia ir papildomą galimybę paskirstymo problemoms spręsti. Pajamos, gaunamos iš apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, būtų didelės, o jų pagrindu būtų galima siekti solidarumo“, – svarsto jis.
ES lygiu tai – sunkiai išsprendžiamas uždavinys
Su Vokietijos socialdemokratais glaudžiai susijęs medijų koncernas „Redaktionsnetzwerk Deutschland“ (RND), savo portale plačiai nušvietęs Briuselio priemonių paketą „Fit for 55“, pamini keletą sunkiai išsprendžiamų aspektų, kurie skatintų abejoti visai Bendrijai taikomos vieningos sistemos sėkme.
„Dėl didelių ekonominių skirtumų Europos Sąjungoje vienoda CO 2 kaina turėtų labai skirtingą poveikį. Jei sertifikatai būtų labai nebrangūs, neturtingesnių šalių, tokių kaip Bulgarija ar Rumunija, vartotojai galėtų šią naštą pakelti, tačiau tuomet Prancūzijoje ar Vokietijoje ši priemonė būtų neveiksminga. Ir atvirkščiai, labai aukšta kaina gali sukelti didžiulį socialinį nestabilumą Pietryčių Europoje, nes tuomet labai kils benzino ir mazuto kainos“, – prognozuoja RND.
Išeitis galėtų būti pajamų, gautų iš prekybos CO 2, skirstymas, atsižvelgiant į atitinkamų šalių ekonominę galią. Neturtingesnės šalys gautų didesnes pinigų sumas, kurias galėtų panaudoti benzinui, dyzelinui, mazutui ir gamtinėms dujoms subsidijuoti.
Arba tie pinigai galėtų būti naudojami, pavyzdžiui, šilumos siurblių įrengimui ar elektromobilių pirkimui remti.
Trečias būdas, pagal RND, galėtų būti – paskirstyti čekius piliečiams, siekiant kompensuoti degalų ir šildymo naštą. Tačiau pagrindinė tokių mechanizmų problema yra rasti tinkamą balansą: našta vartotojams neturi būti per didelė, drauge ji turi būti pakankamai didelė, kad, pavyzdžiui, elektromobilių pirkimas taptų patrauklus.
Vokietijos žalieji skeptiški išlieka ir šiuo klausimu.
„Vokietijoje yra galima progresyvi socialinė politika, leidžianti piliečiams grąžinti pinigus, – cituoja savaitraštis „Die Zeit“ žaliąjį europarlamentarą M. Blossą. – ES lygmeniu neturime tiesioginių išmokų piliečiams galimybės; tiesiog Europos lygiu nėra tam reikalingos kompetencijos“.
Lieka dar vienas esminis klausimas: kiek Europos Sąjungos lygiu įmanoma paveikti klimato kaitą.
