Preliminarūs tebevykstančio tyrimo duomenys rodo, kad, palyginti su dviem dozėmis trečioji dozė suteikia 5–10 kartų didesnį pirminės koronaviruso atmainos ir beta atmainos, pirmiausiai nustatytos Pietų Afrikoje, antikūnų kiekį, sakoma bendrovių pranešime.
„Bendrovės tikisi paskelbti galutinius duomenis jau greitai ir ketina artimiausiomis savaitėmis pateikti juos JAV Maisto ir vaistų administracijai (FDA), Europos vaistų agentūrai (EVA) ir kitoms reguliuotojų institucijoms“, – teigiama pranešime.
Be to, bendrovės prognozuoja, kad trečia vakcinos dozė veiks panašiai gerai ir numalšins itin užkrečiamą delta atmainą, kuri vis labiau plinta visame pasaulyje.
Dėl atsargumo bendrovės taip pat kuria specifinę, delta atmainai pritaikytą vakciną, kurios pirmoji partija buvo pagaminta „BioNTech“ gamykloje Vokietijoje.
Bendrovės tikisi, kad, leidus reguliuotojams, vakcinos klinikiniai tyrimai galės būti pradėti rugpjūtį.
Taip pat pabrėžiama, kad, remiantis Izraelio duomenimis apie po šešių mėnesių sumažėjusį „Pfizer-BioNTech“ vakcinos veiksmingumą, po 6–12 mėnesių gali prireikti trečiosios dozės.
„Nors apsauga nuo sunkios ligos formos yra patikima, galima tikėtis sumažėjusio veiksmingumo nuo simptominės ligos ir tolesnio atmainų atsiradimo“, – sakoma bendrovių pranešime.
Tuo metu FDA ir JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) vėlai ketvirtadienį paskelbtame bendrame pareiškime nurodė, kad pareigūnai aiškinasi, „ar gali reikėti palaikomosios dozės ir kada jos gali reikėti“.
„Visiškai paskiepytiems amerikiečiams šiuo metu palaikomosios dozės nereikia, – nurodė agentūros. – Esame pasirengę palaikomosioms dozėms, jei mokslas parodys, kad jų reikia, ir tada, kai jis tai parodys.“
Kad žmonėms greičiausiai prireiks trečios COVID-19 skiepo dozės praėjus 6–12 mėnesių nuo pradinės vakcinacijos, „Pfizer“ vadovas sakė dar balandžio mėnesį.
Tuomet bendrovės generalinis direktorius Albertas Bourla taip pat tikino, kad žmonėms gali prireikti kasmet skiepytis nuo COVID-19.
„Reikia pažiūrėti, kokia bus (pandemijos) eiga, taip pat dar matysime, kaip dažnai turėsime skiepytis“, – balandžio 1 d. nufilmuotame interviu televizijai CNBC sakė A. Bourla.
„Tikėtinas scenarijus yra toks, kad veikiausiai mums reikės trečios dozės tam tikru metu tarp 6 ir 12 mėnesių po skiepijimo, o tada gali būti kasmetinė revakcinacija, tačiau visa tai dar reikia patvirtinti. Ypač svarbu sumažinti skaičių žmonių, kurie gali būti pažeidžiami viruso“, – teigė A. Bourla, pabrėždamas, kad lemiamą vaidmenį čia suvaidins koronaviruso atmainos.
Izraelio ekspertas: vakcina galimai mažiau apsaugo nuo koronaviruso delta atmainos
Augantis naujų užsikrėtimo COVID-19 atvejų skaičius Izraelyje, kur dauguma gyventojų buvo paskiepyti „Pfizer/BioNTech“ vakcina, siunčia „preliminarų signalą“, kad šis preparatas gali būti mažiau veiksmingas apsaugant nuo viruso delta atmainos, bet užsikrėtusieji perserga lengvai, pirmadienį pranešė vienas ekspertas.
Izraelio nacionalinės ekspertų grupės COVID-19 klausimais vadovas Ranas Baliceris pabrėžė, kad „dar anksti tiksliai vertinti vakcinos veiksmingumą prieš šią atmainą“, kuri pirmą kartą buvo nustatyta balandį Indijoje ir dabar plinta po visą pasaulį.
Iš dalies taip yra dėl to, kad bendras užsikrėtimo atvejų skaičius tarp vakcinuotų izraeliečių yra nedidelis. Be to, kontakto su virusu sąlygos ir testavimo tikimybė nėra vienodos visoje populiacijoje, o tai dar labiau apsunkina pastangas daryti kokias nors išvadas iš turimų duomenų.
R. Baliceris, kuris taip pat yra didžiausios Izraelio sveikatos priežiūros paslaugų teikėjos „Clalit“ inovacijų vadovas, naujienų agentūrai AFP sakė, kad atsiradus delta atmainai ir jai tapus dominuojančia šalyje stebimas „didžiulis užsikrėtimų dinamikos pokytis“.
Gruodžio mėnesį Izraelyje prasidėjusi vakcinacija buvo viena sparčiausių pasaulyje, todėl padėtis žydų valstybėje yra atidžiai stebima, siekiant atsakyti į klausimą, ar masinė vakcinacija padarys galą pandemijai.
Gyventojų vakcinavimas buvo sumažinęs naujų užsikrėtimo atvejų skaičių Izraelyje iki penkių per parą, bet pastarosiomis dienomis, praėjus plisti delta atmainai, jų padaugėjo iki maždaug 300.
Maždaug pusė registruojamų naujų atvejų nustatoma vaikams, kita pusė – daugiausia jau vakcinos gavusiems suaugusiems.
„Tam tikru mastu to galima buvo tikėtis, kadangi 85 proc. Izraelio suaugusiųjų yra vakcinuoti“, – sakė R. Baliceris.
„Tačiau naujų atvejų skaičiaus greitas augimas kai kuriuos verčia manyti, kad jis [augimas] viršija prognozuotą ir kad vakcinos veiksmingumas turbūt yra mažesnis, nors susergama lengva forma, o ne sunkia“, – nurodė jis.
Sunkių COVID-19 atvejų skaičius tarp paskiepytų izraeliečių pastarosiomis dienomis išaugo nuo maždaug vieno iki penkių atvejų per dieną, sakė R. Baliceris.
Pasak jo, dar anksti daryti išvadas dėl vakcinos veiksmingumo apsaugant nuo delta atmainos sukeltų sunkių susirgimų.
Tačiau R. Baliceris pridūrė, kad ekspertai „ir toliau tikisi, kad vakcinos veiksmingumas nuo sunkių susirgimų išliks toks pat didelis kaip alfa atmainos, pirmą kartą nustatytos Jungtinėje Karalystėje gruodį, atveju.
Izraelio ministras pirmininkas Naftali Bennettas sekmadienį prieš savaitinį ministrų kabineto posėdį perspėjo, kad „siaučiant delta atmainai“ Izraeliui gali tekti sugrąžinti tam tikrus suvaržymus, kurie buvo panaikinti praėjusį mėnesį.
Pasak R. Balicerio, mažai tikėtina, kad Izraelis suvaldytų užsikrėtimų skaičiaus augimą neįvedęs papildomų apribojimų. Tačiau jis išreiškė viltį, kad suvaržymai bus švelnūs ir kad paskiepytų izraeliečių „vakcinos siena“ padės užkirsti kelią tolesniam užkrato plitimui.
„Džiugina, kad per pastarąsias dvylika dienų pas mus mirčių dar nėra“, – pridūrė jis.
