Per spaudos konferenciją paklausta, ar naujasis ambasadorius turėtų įteikti skiriamuosius raštus Baltarusijos autoritariniam prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai, kurio režimas kaltinamas rinkimų klastojimu ir šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais, K. Kallas atsakė, kad šis klausimas yra sudėtingas ir kad į jį nelengva atsakyti ir kitoms Europos valstybėms..
„Viena vertus, mes nepripažįstame Lukašenkos Baltarusijos lyderiu, nes [pernai rugpjūtį vykę] rinkimai, pasak stebėtojų, nebuvo sąžiningi. Kita vertus, mums reikalingas diplomatinis atstovavimas šioje valstybėje“, – kalbėjo estų premjerė.
K. Kallas pridūrė, kad detalių dėl planuojamo ambasadoriaus paskyrimo turėtų pateikti Užsienio reikalų ministerija.
„Tačiau svarbu, kad būtume atstovaujami Baltarusijoje, siekiant gauti informacijos vietoje ir prireikus padėti mūsų žmonėms“, – aiškino ji.
Prezidentė Kersti Kaljulaid liepos 6 dieną pasirašė sprendimą paskirti Baltarusijai naują ambasadorių, nes dabartinės pasiuntinės Merike Kokajev kadencija baigsis liepos 31 dieną.
Buvę Estijos užsienio reikalų ministrai Urmas Reinsalu ir Urmas Paetas anksčiau ketvirtadienį sukritikavo šį sprendimą.
„Man atrodo, kad pasirinktas laikas, atliekantis pagrindinį vaidmenį tarptautiniuose santykiuose, yra visiškai klaidingas. Antra, šis žingsnis yra morališkai klaidingas, taip pat vertinant pagal Estijos nacionalinius įstatymus. Dirbdamas ankstesnėje vyriausybėje pats parengiau vyriausybės reglamento projektą, kuriame aiškiai nurodoma, kad mes nepripažįstame Lukašenkos režimo suklastotų rinkimų rezultatų“, – dienraščiui „Postimees“ sakė U. Reinsalu.
„Per savo vyriausybės, įgyvendinančios vidaus ir užsienio politiką, nuostatą Estija pareiškė, kad Lukašenka prarado savo mandatą“, – pridūrė buvęs diplomatijos vadovas.
Pasak U. Reinsalu, tam tikras tiesioginis diplomatinis atstovavimas Baltarusijoje išlieka reikalingas, bet buvęs ministras siūlė užuot paskyrus naują ambasadorių verčiau palikti Minske laikinąjį reikalų patikėtinį, galintį vykdyti pareigas neįteikiant skiriamojo rašto A. Lukašenkai.
U. Paetas irgi sakė, kad laikas paskirti naują Estijos ambasadorių yra visiškai netinkamas.
„Tai turėtų būti atidėta, kol Baltarusijoje pareigas pradės eiti naujas teisėtas prezidentas. Kaip žinome, Europos Sąjunga nepripažįsta Lukašenkos prezidentu. Taigi, naujo ambasadoriaus skiriamieji raštai negali būti jam įteikti. Tai dar aktualiau atsižvelgianti, kad Baltarusijos režimas surengė hibridinę ataką prieš Lietuvą, pasitelkdamas pabėgėlius“, – kalbėjo U. Paetas.
Po pernai įvykusių prezidento rinkimų Minsko režimas ėmėsi brutalių priemonių beprecedenčiam protestų judėjimui nuslopinti. Buvo areštuota per 35 tūkst. žmonių, tūkstančiai buvo sumušti policijos, keli protestuotojai žuvo. Visi pagrindiniai A. Lukašenkos oponentai buvo įkalinti ar priversti pasitraukti į užsienį.
Europos Sąjunga, Jungtinės Valstijos ir kai kurios kitos Vakarų šalys, atsakydamos į šias represijas, įvedė Baltarusijai sankcijų. Naujas griežtesnis sankcijų paketas Baltarusijai buvo paskelbtas po to, kai A. Lukašenka gegužės 23 dieną pasiuntė naikintuvą perimti oro bendrovės „Ryanair“ keleivinio lainerio, skridusio iš Atėnų į Vilnių. Lėktuvą priverstinai nutupdžius Minske buvo sulaikytas juo skridęs baltarusių opozicijos tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius ir jo draugė – Vilniuje studijuojanti Rusijos pilietė Sofija Sapega.
Įtampą taip pat didina kelias pastarąsias savaites stebimas beprecedentis neteisėtų migrantų antplūdis iš Baltarusijos į Lietuvą. Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 1,5 tūkst. neteisėtų migrantų – šis skaičius yra daugiau kaip 18 kartų didesnis nei buvo per visus 2020 metus. Dauguma šių atvykėlių – Irako, Kongo, Kamerūno, Gvinėjos ir Irano piliečiai.
Lietuvos pareigūnai teigia, kad išaugę migracijos srautai yra organizuota Baltarusijos režimo akcija prieš Lietuvą.
Dėl smarkiai išaugusio migrantų srauto Vyriausybė praėjusią savaitę valstybės mastu paskelbė ekstremaliąją padėtį.