Tyrimo duomenis išspausdino laikraštis "Mainichi". Praėjusią savaitę netikėtai paskelbus, kad imperatoriaus Akihito antrojo sūnaus Akishino žmona princesė Kiko laukiasi trečiojo vaiko, vėl atgijo viltys, jog pirmą kartą per pastaruosius keturis dešimtmečius valdančiojoje šeimoje gali gimti vyriškos lyties palikuonis.

Žinia apie Kiko nėštumą privertė ministrą pirmininką Junichiro Koizumi atsisakyti ketinimų šiai parlamento sesijai pateikti svarstyti imperatorių įpėdinystės įstatymo pataisas.

"Mums reikia apsvarstyti ir išnagrinėti šį klausimą ramioje aplinkoje", - sekmadienį visuomeniniam transliuotojui NHK sakė valdančiosios Liberalų demokratų partijos (LDP) generalinis sekretorius Tsutomu Takebe.

"Svarbiausia - žmonių susitarimas, - pridūrė T.Takebe. - Tiesa ta, kad princesės Kiko nėštumas smarkiai viską pakeitė".

1947 metais priimtas įstatymas imperatoriaus sostą paveldėti leidžia tik vyrams iš tėvo pusės.

Tačiau nuo 1965 metų, kai gimė Kiko vyras princas Akishino, senojoje Japonijos imperatorių šeimoje daugiau niekas nesusilaukė berniuko.

55 proc. respondentų, dalyvavusių laikraščio "Mainichi" penktadienį ir šeštadienį surengtoje apklausoje, nurodė nesutinkantys, kad šioje parlamento sesijoje, kuri baigsis birželį, būtų peržiūrimas įpėdinystės įstatymas. 39 proc. apklaustųjų tam pritarė.

78 proc. žmonių teigė, kad jiems iš principo priimtina imperatorė moteris, o 65 proc. taip pat pritarė, jog sostą būtų leidžiama paveldėti valdančiosios imperatorės vaikui.

52 proc. nurodė, kad imperatoriaus įpėdinystės įstatymą reikėtų keisti net tuo atveju, jei Kiko gimtų sūnus.

Praėjusių metų lapkritį patarėjai paragino ministrą pirmininką taisyti įstatymą taip, kad sostą galėtų paveldėti moterys ir jų vaikai, nes tai leistų išvengti įpėdinystės krizės.

Moteris imperatorė - tik iš bėdos

Pataisoms nepritariantys konservatyvieji politikai dar iki naujienos apie Kiko nėštumą ėmė organizuoti kampaniją prieš tai, kad įstatymo projektas pasiektų parlamentą.

Tradicionalistai, kurių daugelis priklauso LDP, nori išlaikyti vyriškąją liniją, pasak jų, gyvuojančią jau daugiau kaip 2000 metų. Dalis jų pasiūlė atgaivinti po Antrojo pasaulinio karo panaikintus Princų rūmus ar netgi grąžinti imperatorių konkubinų tradiciją.

Japoniją yra valdžiusios aštuonios imperatorės, paskutinį kartą - XVIII amžiuje, tačiau konservatyvieji pabrėžia, kad niekada sostas nebuvo atitekęs vaikui, kilusiam ne iš imperatoriaus tėvo pusės.

Keli įtakingiausi Japonijos laikraščiai pritaria nuostatai, jog reikia palaukti, kol princesė Kiko pagimdys kūdikį, tačiau anglų kalba leidžiamas "Japan Times" tokį delsimą kritikuoja.

"Daugelio žmonių nusiteikimas matyti naująjį planą nukištą į lentyną ar atidėtą leidžia manyti, kad lygybės idėja čia labai negiliai įleidusi šaknis: moteris vis dar yra antrarūšė, paskutinė viltis", - sekmadienį rašoma laikraščio redakcijos skiltyje.

45 metų sosto įpėdinis princas Naruhito ir 42 metų jo žmona princesė Masako turi tik vieną vaiką - ketverių metukų princesę Aiko, kuri, priėmus įpėdinystės įstatymo pataisas, taptų antrąja eilėje į sostą.

Šiuo metu galiojantis įstatymas numato, kad jei princesei Kiko gims berniukas, jis bus trečiasis eilėje į sostą po savo tėvo Akishino.

Įstatymo pataisų šalininkai tvirtina, kad jos turėtų įsigalioti artimiausiu metu, kadangi įpėdinį sostui, kuris tegu ir nesuteikia politinių galių, bet turi gilią simbolinę prasmę, reikia pradėti ruošti maždaug nuo trečiųjų gyvenimo metų.