„Tai bus ta ekstremali padėtis, nereikėtų dramatizuoti to paskelbimo, nes ekstremali padėtis reikalinga dėl tam tikrų logistinių dalykų, kad galėtume pasitelkti savivaldos pagalbą“, – po susitikimo su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen žurnalistams penktadienį sakė I. Šimonytė.
„Vienas iš didesnių iššūkių yra dėl pandeminės situacijos, kad atvykstančius žmones reikia karantinuoti ir tai reiškia, kad pajėgumų ar išteklių fizinių reikia daugiau, nei reikėtų, jei situacija būtų kitokia“, – pabrėžė ji.
Anot Vyriausybės vadovės, pastarosios paros sulaikytų migrantų skaičius, siekęs 150, neparodo aiškios tendencijos apie augančius nelegalių migrantų srautus.
„Yra dienų, kai yra vienženkliai skaičiai, yra dienų kaip šiandien, buvo dienų, kai buvo 80. Manau, kad kaip ir kovido atveju, reikia mažiau žiūrėti į konkretų skaičių, o daugiau žiūrėti, kaip su ta problema susidoroti“, – sakė I. Šimonytė.
„Dabar matome, kad reikia papildomų pajėgumų, tuos pajėgumus išplėsime, paskelbę ekstremalią padėtį“, – pridūrė ji.
Premjerė teigė mananti, jog nelegalių migrantų antplūdis iš Baltarusijos yra kerštas už Europos Sąjungos bendrą poziciją dėl Minsko režimo susidorojimo su pilietine visuomene, represijų, civilinio orlaivio užgrobimo gegužę.
Skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją penktadienį pasiūlė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), kurios pareigūnai per praėjusią parą sulaikė 150 neteisėtų migrantų – tai yra beveik tris kartus daugiau nei ankstesni paros rekordai. Tam pritarė ir Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija.
Dėl ekstremalios situacijos paskelbimo Vyriausybė turėtų apsispręsti penktadienio vakarą skubiai šaukiamame posėdyje.
Ekstremalios situacijos paskelbimas leistų įtraukti į sienos kontrolę papildomas pajėgas, paprasčiau vykdyti viešųjų pirkimų procedūras bei įpareigoti savivaldybes skirti patalpas migrantų apgyvendinimui.
Iš viso šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 822 neteisėti migrantai – dešimt kartų daugiau nei per visus 2020-uosius.