Tyrimai atskleidė, kad imuninės sistemos atsakas „akivaizdžiai veiksmingesnis“, kai po pirmo „AstraZeneca“ skiepo skiepiama mRNR pagrindo vakcina (lyginant su dviem „AstraZeneca“ dozėmis), skelbia Vokietijos vakcinavimo komitetas (STIKO).
Jungtinės Karalystės Oksfordo universitetas šią savaitę išplatino savo ekspertų pranešimą, kuriame teigiama: „AstraZeneca“ ir „Pfizer“ vakcinų derinys praktiškai toks pat veiksmingas kaip dvi „Pfizer“ vakcinos.
Komisija rekomenduoja miksuoti skirtingas vakcinas „nepriklausomai nuo amžiaus“, o tarp dviejų vakcinų turėtų būti mažiausiai keturių savaičių tarpas.
Kai kurios šalys, tarp kurių Kanada, Ispanija ir Pietų Korėja, jau pritarė skiepijimui dviem skirtingomis vakcinomis.
„Pfizer“ ir „Moderna“ sukurtos vakcinos paremtos ta pačia nauja RNR technologija, kuri išmoko organizmą atkartoti baltymų spyglius, panašius į tuos, kuriuos turi koronavirusas. Vėliau realiai susidūręs su tikru virusu, organizmas atpažįsta baltymų spyglius ir geba jį įveikti.
Virusinių vektorių vakcinos, pavyzdžiui, „AstraZeneca“ ir „Johnson & Johnson“, naudoja genetiškai pakeistą įprastinį peršalimą sukeliantį adenovirusą kaip vektorių perduoti genetines instrukcijas žmogaus ląstelėms.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel buvo paskiepyta „AstraZenecos“ vakcina, o antroji injekcija buvo „Moderna“ skiepo.
Remdamasis Jungtinės Karalystės atlikto tyrimo rezultatais, STIKO teigia, kad apsauga nuo delta atmainos vos po vieno skiepo „ženkliai per silpna“.
„Šiame kontekste STIKO akcentuoja, jog labai svarbu gauti ir antrąjį skiepą“, – teigia specialistai.
Dominuosiantis delta variantas
Vokietija spėja, kad artimiausiu metu delta atmaina šalyje taps dominuojančia.
„Spėju, kad jau liepą delta atmaina sudarys 70-80 proc. visų naujų infekcijų“, – žurnalistams sakė Vokietijos sveikatos ministras Jensas Spahnas.
Roberto Kocho instituto sveikatos agentūra trečiadienį skelbė, kad delta variantas, pirmą kartą nustatytas Indijoje, jau iki birželio 20 dienos sudarė 37 proc. visų atvejų.
Šią savaitę delta gali pasiekti ir mažiausiai pusę visų naujų susirgimų, prognozuoja ekspertai.
Nepaisant vis didėjančio delta atmainos dominavimo, koronaviruso situacija Vokietijoje pastarosiomis savaitėmis stabiliai gerėja.
Roberto Kocho instituto sveikatos agentūros duomenimis, ketvirtadienį buvo nustatyti 892 nauji atvejai, o tai reiškia, kad per pastarąsias septynias dienas 100 tūkst. gyventojų tenka 5,1 naujos infekcijos atvejis.
PSO: po 10 savaičių trukusio mažėjimo, Europoje vėl auga naujų COVID-19 atvejų skaičius
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ketvirtadienį pareiškė, kad po daugiau nei du mėnesius trukusio mažėjimo, Europoje vėl išaugo naujų COVID-19 atvejų skaičius, ir perspėjo, jog ateis nauja koronaviruso banga, "nebent mes būsime atsakingi".
„Praeitą savaitę naujų atvejų skaičius išaugo 10 proc., daugiausiai dėl maišymosi, kelionių, susibūrimų ir socialinių apribojimų švelninimo“, – spaudos konferencijoje teigė PSO Europos padalinio direktorius Hansas Kluge.
H. Kluge perspėjo, kad atsinaujinęs atvejų skaičiaus augimas užfiksuotas delta atmainos, kuri „labai greitai aplenkia Alfa atmainą“, kontekste.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras prognozuoja, kad labiau užkrečiama delta atmaina iki rugpjūčio pabaigos gali sudaryti net 90 proc. naujų COVID-19 atvejų ES.
H. Kluge taip pat teigė, kad delta atmaina iki rugpjūčio gali tapti dominuojančia PSO Europos regione, kurį sudaro 53 šalys ir teritorijos.
Pasak jo, dabartinių vakcinacijos tempų toli gražu nepakanka, norint užtikrinti būtiną apsaugą. Šiuo metu naudojamos vakcinos apsaugo nuo delta atmainos, tačiau aukštam apsaugos lygiui reikia dviejų vakcinos dozių.
H. Kluge tikino, kad PSO Europos regione vidutiniškai paskiepyta vos 24 proc. gyventojų, o pusė vyresnio amžiaus žmonių ir 40 proc. sveikatos priežiūros darbuotojų vis dar nėra apsaugoti.
„Tai yra nepriimtina, tai yra toli nuo rekomenduojamo 80 proc. suaugusiųjų gyventojų padengimo“, – teigė H. Kluge.
Europos Parlamente Europos centrinio banko vadovė Christine Lagarde taip pat perspėjo apie galimą naujų viruso atmainų grėsmę ekonomikai.
„Juntamas atsigavimas labai trapus, daug neaiškumo. Dėl to kaltos ir viruso atmainos“, – konstatavo Europos centrinio banko vadovė.
