Inauguracinėje kalboje Izraelio parlamente naujasis šalies ministras pirmininkas Naftali Bennettas labai detaliai įvardijo visus iššūkius, su kuriais susidurs jo valdančiosios koalicijos pajėgos. Liko nepaminėtas tik vienas svarbus klausimas: kova su COVID-19. Tiek premjeras, tiek visuomenė norėtų manyti, kad ši kova baigta, pandemija įveikta, o už tai reikia dėkoti bene aktyviausiai pasaulyje skiepijimo kampanijai.
Tik tas įsitikinimas truko lygiai savaitę. Birželio viduryje vėl ėmė daugėti naujų atvejų. Už tai atsakinga delta atmaina, sako ekspertai. Ją į šalį atvežė iš svečių kraštų grįžę vietiniai. Dauguma užsikrėtusiųjų nauja atmaina – nepilnamečiai.
Nuo tada, kai Izraelis pradėjo skiepijimo kampaniją, jos progresą užsienio valstybės stebėjo su neslepiamu pavydu ir susidomėjimu. Dabar dauguma ekspertų Izraelyje mano, kad šaliai pavyko pasiekti visuomenės imunitetą, tačiau tai neapsaugo nuo poreikio skubiai reaguoti į delta atmainos atvejų šuolį.
Nors ekspertų nuomonės, kaip vertėtų reaguoti, ir išsiskyrė, N. Bennettas nusprendė palaikyti tuos, kurie pasisakė prieš griežtesnių priemonių įvedimą. „Vakcinacija vietoj karantino. Mes juk žinome, kad skiepai veikia“, – pareiškė premjeras. Taip, kiekvieną dieną nustatoma po kelis šimtus naujų atvejų, tačiau kol kas neauga žymiai svarbesnė statistika – asmenų, gydomų ligoninėse, ir mirtingumo.
Kad ir kaip ten būtų, Izraelio apsaugos programoje žioji dvi didelės skylės: tai nepaskiepyti nepilnamečiai ir keliautojai po užsienį.
Iki birželio pradžios 12-15 metų paauglių dar nebuvo leista skiepyti.
Tada draudimas buvo panaikintas, tačiau nemažai tėvų, kurie patys pasiskiepijo, pareiškė savo atžalų skiepyti nenorintys. Tik tas nenoras nelabai turi pagrindo: štai Jungtinėse Valstijose jau paskiepyta apie du milijonus vaikų, ir nekilo jokių didesnių problemų.
Nors vaikams koronavirusas sukelia menką peršalimą primenančius simptomus, jų neskiepijant kyla žymiai didesnės problemos rizika. „Faktas, kad Izraeliui pavyko pasiekti visuomenės imunitetą, neturi nieko bendro su vaikais. Vaikai daugiausia bendrauja su kitais vaikais. Jie sudaro atskirą visuomenės darinį“, – teigia vienos iš Izraelio sveikatos priežiūros agentūrų „Kupat Holim Meuhedet“ vadovas Sigalis Regevas Rosenbergas.
Kol šis visuomenės segmentas nebus paskiepytas, atnaujinti kontaktinį mokymą bus labai sudėtinga, nes mokytojai ir mokymo įstaigų personalas (dalis kurių taip pat nepasiskiepiję) nenori turėti reikalų su nevakcinuotais mažamečiais.
Norėdamos išspręsti šią problemą, Izraelio sveikatos priežiūros agentūros inicijavo valstybinę kampaniją, kurios tikslas – iki naujų mokslo metų paskiepyti mažiausiai 60 proc. paauglių. N. Bennettas, pats auginantis keturis mažus vaikus, aktyviai palaiko šią iniciatyvą. „Labai gerai žinau, kaip vasarą norisi atsipalaiduoti. Nenorime taikyti ribojimų vakarėliams, kelionėms ar kitoms veikloms. Pasikalbėkite su tėvais ir pasiskiepykite“, – į paauglius kreipėsi naujasis Izraelio ministras pirmininkas.
Panašu, kad ši bizūno ir sausainio taktika bent jau kol kas pasiteisina. Nuo tada, kai Izraelio premjeras kreipėsi į šalies jaunuolius, sveikatos priežiūros institucijos tikrai skelbia pastebėjusios suaktyvėjusį jaunų žmonių norą gauti skiepą.
Situacija pagrindiniame Izraelio tarptautiniame Beno Guriono oro uoste – dar sudėtingesnė problema.
Mažiausiai mėnesiui užverti visi keliai turizmui iš užsienio.
Izraelio gyventojams draudžiama vykti į užkrečiamas šalis (šiuo metu tai Argentina, Brazilija, Rusija, Pietų Afrika ir Indija), už sukčiavimą bandant ten prasmukti gresia didelės baudos. Visi Izraelio keliautojai, nepriklausomai nuo to, iš kur atvyko, privalo atlikti ne vieną COVID-19 testą, o jeigu testas teigiamas, dvi savaites izoliuotis. Dauguma skundžiasi, kad tokios priemonės, esą, perteklinės.
Didžiausia bėda – kaip tas taisykles įgyvendinti praktikoje. N. Bennettas tvarkai ir teisingumui atkurti paskyrė oro uosto prievaizdą, tačiau izraeliečiai ir toliau naudojasi net menkiausiomis reikalavimų spragomis.
Žinoma, yra riba, kiek Izraelis gali spausti su tomis taisyklėmis chaotiškame ir amžinai sausakimšame oro uoste, juo labiau, kad į šalį atvyksta ir vis daugiau užsieniečių.
Norint deramai suvaldyti atvykstančiųjų srautus, įkurtas nedidelis terminalas, skirtas specialiai atvykstantiems iš itin užkrečiamų šalių, o specialios testavimo zonos šalia terminalų palengvins apgultį bent jau piko valandomis. Be to, valdžia skelbia apie pastangas pasirūpinti veiksminga vietos laboratorija, kur būtų skubiai atliekami tyrimai.
Tik tai nėra vien techniniai klausimai. Tiek Jungtinės Valstijos, tiek Europa jau ne vienerius metus suka galvas, kaip užtikrinti reikiamą sienų apsaugą. Net ir tokios valstybės, kur taikoma nulio koronaviruso atvejų politika, kaip kad Australija, savo kailiu įsitikino, kad net ir stipriausia sienų apsauga kartais gali būti bejėgė.
Nepaisant sėkmės istorijos vakcinuojant ir tvarkos Beno Guriono oro uoste, su tokiomis pačiomis problemomis susidurs ir Izraelis.
N. Bennetto pastangos paskiepyti kuo daugiau paauglių, tuo pat metu tęsiant aktyvų testavimą ir taikant sienų ribojimus, be jokios abejonės visame pasaulyje bus stebimos pro padidinamąjį stiklą. Jeigu nauja taktika pasiteisins, ateis diena, kai premjero kalbose viruso temos nebeliks.
