Šiuos klausimus anksčiau šį mėnesį JAV prezidentas Joe Bidenas taip pat aptarė per savo pirmąjį susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Per virtualų posėdį JAV ambasadorė prie JT prašė, kad valstybės narės laikytųsi esamo teisinio pagrindo, bet Rusijos atstovas ragino parengti visiškai naują sutartį.
„Rizika – aiški. Būtina bendradarbiauti“, siekiant kovoti su tokiomis atakomis, sakė amerikietė diplomatė Linda Thomas-Greenfield. Visgi ji savo kalboje nepaminėjo Rusijos, kurią Vakarų šalys dažnai kaltina leidžiant netrikdomai veikti kompiuteriniams įsilaužėliams arba tiesiogiai imantis kibernetinės kovos priemonių.
„Pagrindas, kurį kurdamos JT valstybės narės labai sunkiai dirbo, dabar suteikia elgesio taisykles. Mes visi esame įsipareigoję laikytis šio pagrindo. Dabar laikas praktiškai tai pritaikyti“, – pabrėžė ambasadorė.
Per anksčiau šį mėnesį Ženevoje įvykusį viršūnių susitikimą JAV prezidentas nustatė „raudonas linijas“ Rusijai – 16 „neliečiamų“ objektų, pradedant energetikos sektoriumi, baigiant vandentiekio sistemomis.
„Tai kritinės infrastruktūros, kurios turi kiekviena šalis, bendras sąrašas“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas kibernetinio saugumo srityje besispecializuojantis Europos ambasadorius, pageidavęs neviešinti jo vardo.
Dar 2015 metais tarp JT narių buvo pasiektas susitarimas „susilaikyti nuo kenkėjiškų kibernetinių veiksmų prieš vieni kitų kritinę infrastruktūrą“, sakė diplomatas.
Rusijos ambasadorius prie JT Vasilijus Nebenzia savo ruožtu teigė, kad Maskva atliks aktyvų vaidmenį pasaulio mastu kovojant su kibernetiniu nusikalstamumu. Jis ragino susitarti dėl „naujų normų“ ir iki 2023 metų parengti naują privalomą konvenciją.
„Jeigu pasauliniam kibernetiniam saugumui kylančios grėsmės padarė mus visus lygiu, tuomet privalome užtikrinti, kad debatai vyktų su visomis JT narėmis, o ne siaurame technologiškai išsivysčiusių valstybių rate“, – pabrėžė rusų diplomatas.