Balsavimą dėl nepasitikėjimo praeitą savaitę pralaimėjęs S. Lofvenas pirmadienį pranešė pasitrauksiantis iš premjero pareigų, užuot inicijavęs pirmalaikius rinkimus, tad parlamento pirmininkui teko pareiga pradėti ieškoti, kas galėtų pakeisti vyriausybės vadovą.

A. Norlenas dar nėra oficialiai pasiūlęs U. Kristerssono kandidatūros į premjero postą.

Vis dėlto parlamento pirmininkas suteikė konservatyvios Nuosaikiųjų partijos lyderiui tris dienas išsiaiškinti, ar jam pavyktų užsitikrinti pakankamą palaikymą.

„Jis vadovauja didžiausiai partijai partijų grupėje, nuvertusioje ministrą pirmininką Stefaną Lofveną... Suprantama, kad jam leidžiama įvertinti galimybę“ perimti pareigas, per spaudos konferenciją, surengtą po susitikimo su partijų lyderiais, sakė A. Norlenas.

S. Lofveno socialdemokratų vyriausybė žlugo, premjerui susipykus su jo kabinetą rėmusia Kairiąja partija. Jis tapo pirmuoju švedų vyriausybės vadovu, pralaimėjusiu balsavimą dėl nepasitikėjimo.

Prašymą surengti balsavimą pateikė kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų partija (SD), Kairiajai partijai paskelbus, kad ji planuoja pati siekti paramos tokiam žingsniui, kuris būtų protestas prieš vyriausybės projektą švelninti nuomos kontrolę – Švedijos socialinio modelio „puolimą“.

Nepasitikėjimas premjeru 349 vietų parlamente buvo pareikštas 181 balsu, interpeliaciją parėmus Nuosaikiųjų partijai ir krikščionims demokratams.

Švedijos konstitucija numato, kad premjeras turi būti priimtinas parlamentui. Tai reiškia, kad jis gali eiti pareigas, kol dauguma nenubalsuoja prieš jo atstatydinimą.

Po 2018 metais įvykusių rinkimų susiformavus susiskaldžiusiam parlamentui premjerą surasti užtruko keturis mėnesius, bet A. Norlenas pabrėžė, kad šįkart vyriausybės vadovo paieškos „negali taip ilgai tęstis“.

Parlamento pirmininkas siekia, kad pirmas balsavimas dėl naujo vyriausybės vadovo įvyktų jau ateinančią savaitę. Jeigu premjero nepavyktų išrinkti, tikimasi, kad kiti balsavimai būtų rengiami kas savaitę.

Jeigu premjeras nebūtų išrinktas per keturis balsavimus, automatiškai būtų paskelbti pirmalaikiai rinkimai. Jie turėtų būti surengti per tris mėnesius.

Kiti Švedijos parlamento rinkimai įprasta tvarka turėtų vykti ateinančių metų rugsėjį. Jie bus rengiami nepriklausomai, ar iki tol įvyks pirmalaikiai rinkimai, todėl švedų rinkėjams gali tekti pareikšti savo valią dukart per metų laikotarpį.

Savo žinutėje socialiniuose tinkluose U. Kristerssonas nurodė dabar „susitelksiantis į svarbias derybas“ su kitomis partijomis, bet jokių prognozių dėl šio proceso sėkmės nepateikė.

2018 metais U. Kristerssonui tokia pati misija buvo patikėta dukart, bet jam nepavyko užsitikrinti pakankamo kitų partijų palaikymo.