„Deja, šiandien gauname informaciją, kad vakar per [ES] viršūnių susitikimą... visa virtinė valstybių pasisakė prieš šį dialogą. Žinome, kad pirmiausia kalbama apie vadinamąsias naujaeuropietes – Pabaltijo šalis, Lenkiją. Dėl to apgailestaujame“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
„Bendrai prezidentas Putinas buvo ir tebėra suinteresuotas darbinių Maskvos ir Briuselio santykių mezgimu. Konceptuali prezidento Putino pozicija, kad mes pasirengę... [šioje srityje] eiti tiek, kiek pasirengę mūsų pašnekovai, žinoma, išlieka aktuali“, – sakė D. Peskovas.
Pasak jo, Europos šalių, nepritariančių dialogui ir priimančių pas save NATO ir JAV ginkluotąsias pajėgas, pozicija „nelogiška ir pražūtinga“, nes „susidaro uždaras ratas: šios šalys, viena vertus, kalba apie saugumą, o kita vertus, dislokuoja pas save užsienio ginkluotąsias pajėgas, eidamos į didesnį pavojų, ir dar atsisako dialogo“.
Paklaustas, kas kelia pavojų šioms valstybėms dėl to, kad jose dislokuojamos užsienio pajėgos, D. Peskovas atsakė: „Tai juk ne mes trečiosiose šalyse dislokuojame ginkluotąsias pajėgas... Užsienio ginkluotosios pajėgos dislokuojamos prie pat mūsų sienų, verčiant mus imtis apsigynimo priemonių. Juk ne mes atskrendame į kitus žemynus, o iš kitų žemynų atskrenda prie mūsų sienų.“
Jis pridūrė, kad tai „ne stiprina saugumą žemyne, o... didina įtampą“.
Delfi primena, kad ES šalių lyderiai penktadienį paryčiais atmetė Vokietijos ir Prancūzijos siūlymą atkurti susitikimus su Rusijos prezidentu V. Putinu, tokiai iniciatyvai pasipriešinus daliai Bendrijos valstybių, nerimaujančių dėl Maskvos veiksmų.
Paryžius ir Berlynas nustebino ES kolegas, paskutinę minutę pateikę pasiūlymą apsvarstyti galimybę surengti viršūnių susitikimą su Rusijos prezidentu po birželio viduryje Ženevoje įvykusio jo susitikimo su JAV prezidentu Joe Bidenu.
Tokia idėja sulaukė pasipriešinimo iš virtinės ES šalių narių, ypač įsikūrusių Vidurio ir Rytų Europoje, kurios išlieka ypač atsargios dėl dialogo su Maskva atkūrimo, Kremliui taip ir nepakeičiant kurso.
„Šiandien nepavyko susitarti, kad turėtume nedelsiant susitikti aukščiausiu lygiu“, – po ilgų derybų Europos Vadovų Taryboje sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Ji tvirtino, kad ES šalių lyderiai sutarė vystyti dialogo su Rusija formatą.
„Būčiau norėjusi pamatyti drąsesnį žingsnį, bet šis taip pat yra geras ir toliau dirbsime tuo klausimu“, – kalbėjo Vokietijos lyderė.
Vokietija ir Prancūzija sako, kad ES turi laikytis tvirtos ir vieningos pozicijos Maskvos atžvilgiu, tačiau taip pat ieškoti būdų bendradarbiauti su Kremliumi abiem pusėm svarbiais klausimais, tokiais kaip klimato kaita, sveikata, Irano branduolinė sutartis ir konfliktai Sirijoje bei Libijoje.
Paskutinis susitikimas tarp ES ir Rusijos vadovų įvyko 2014 pradžioje, po Krymo aneksijos ir karo pradžios Rytų Ukrainoje jie buvo nutraukti.
Dabar Rusija palaiko gilesnius dvišalius ryšius su atskiromis ES valstybėmis.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba po Briuselyje įvykusio susitikimo su ES užsienio politikos vadovu Josepu Borrelliu Vokietijos ir Prancūzijos pasiūlymą pavadino „pavojingu nukrypimu nuo ES sankcijų politikos“.
27 šalių Bendrija nori peržiūrėti savo strategiją, kaip sulaikyti savo didžiulę rytinę kaimynę, Briuseliui pripažįstant, kad ryšiai su Kremliumi veikiausiai dar pablogės, nors jau dabar yra nusmukę į rekordines žemumas.
ES ir Rusijos ryšiai yra smarkiai pašliję nuo 2014 metų kovo, kai Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą. Pastaruoju metu Maskvos santykiams su virtine Vakarų sostinių kenkė Rusijos kariuomenės sutelkimas prie Ukrainos sienų ir virtinė šnipinėjimo skandalų bei diplomatų išvarymų.
Oficialiose viršūnių susitikimo išvadose sakoma, kad blokas yra „atviras selektyviam bendravimui su Rusija ES dominančiose srityse“, tokiose kaip klimato kaita, sveikatos apsauga, susitarimas su Iranu ir konfliktai Sirijoje bei Libijoje.
Lyderiai sakė, kad ES studijuos „dialogo su Rusija formatus ir sąlygas“, bet išbraukė teksto projekte buvusią formuluotę „įskaitant dialogą lyderių lygiu“.
Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas, kuris rėmė Prancūzijos ir Vokietijos siūlymą surengti derybas su V. Putinu, socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad „kaip kompromisas dabar turi būti paaiškinta, kurie dialogo kanalai gali būti naudingi“.
Lyderiai savo galutiniame pareiškime taip pat nurodo, jog reikalingas „griežtas ir koordinuotas ES ir jos šalių narių atsakas į bet kokią tolesnę piktavališką, neteisėtą ir griaunamąją Rusijos veiklą“.
Šiuo tikslu jie pavedė Europos Komisijai „pateikti galimybes papildomoms varžomosioms priemonėms, įskaitant ekonomines sankcijas“, kurių gali reikėti.