Angelai Merkel atvykus ketvirtadienį į Briuselį į savo, kaip manoma, paskutinį ES viršūnių susitikimą, jos pasiūlymą viešai sukritikavo Nyderlandų premjeras Markas Rutte, pareiškęs žurnalistams, kad nedalyvaus jokiose derybose su V. Putinu.
Rumunijos prezidentas Klausas Iohannis teigė, kad per anksti kalbėtis apie viršūnių susitikimą su Rusija, Estijos premjerė Kaja Kallas sakė esanti nustebusi, kad šis klausimas apskritai yra įtrauktas į darbotvarkę.
Pasak vieno diplomato, susipažinusio su diskusijomis, apie dešimtį narių-valstybių prisipažino nejaukiai pasijutusios dėl pačios tokios minties arba dėl to, kad ji buvo iškelta paskutinę minutę.
„Kremlius nesupranta jokių laisvų nuolaidų, – sakė Latvijos premjeras Arturas Krišjanis Karinis. – Kremlius supranta jėgos politiką.“
Po praėjusią savaitę Ženevoje įvykusio JAV prezidento Joe Bideno susitikimo su V. Putinu A. Merkel tvirtina, kad ES negali tiesiog deleguoti savo santykius su Rusija Baltiesiems rūmams ir turinti formuoti savo pačios likimą. ES nesutaria su Kremliumi dėl virtinės klausimų, įskaitant įvykius Ukrainoje, Baltarusijoje ir Balkanų regione.
„Nepakanka, kad Amerikos prezidentas Joe Bidenas kalbėtųsi su Rusijos prezidentu – o tokį dialogą aš labai sveikinu, - Europos Sąjunga taip pat privalo sukurti derybų su Rusija formatą“, - žemesniuose Vokietijos parlamento rūmuose kalbėjo A. Merkel, prieš išvykdama į ES sostinę, kur ji kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ketino pasiūlyti surengti susitikimą su V. Putinu.
Jų tikslas yra bendradarbiauti su Rusijos prezidentu, kartu pažabojant jo ambicijas, taip pat jie siekia neleisti atskiroms narėms-valstybėms peržengti ribą, kiek tai susiję su Rusijos politika, sakė vienas ES pareigūnas, sutikęs kalbėtis anonimiškumo pagrindais.
Kaltinimai dėl Rusijos remiamų kibernetinių atakų, be teismo proceso vykdomų egzekucijų ir garsaus disidento Aleksejaus Navalno apnuodijimo ir įkalinimo pakurstė įtampą 27 narių Bendrijoje, svarstant, kaip reaguoti į Kremlių. Bet kokie siūlymai pradėti derybas sulaukia pasipriešinimo iš narių-valstybių, ypač iš Baltijos valstybių, kurios reikalauja kategoriškesnės pozicijos, sakė pareigūnas.
„Mums būtina užmegzti tvirtą dialogą su Rusija, kad apgintume savo, kaip europiečių, interesus, - kalbėjo E. Macronas. – Šis dialogas būtinas siekiant stabilumo Europos žemyne. Mes negalime toliau remtis vien tik atsakomųjų reakcijų logika Rusijos atžvilgiu, atsižvelgdami į tai, ką matėme prieš kelias savaites – struktūrinę diskusiją tarp prezidento J. Bideno ir prezidento V. Putino.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba po Briuselyje įvykusio susitikimo su ES užsienio politikos vadovu Josepu Borrelliu Vokietijos ir Prancūzijos pasiūlymą pavadino „pavojingu nukrypimu nuo ES sankcijų politikos“.
27 šalių Bendrija nori peržiūrėti savo strategiją, kaip sulaikyti savo didžiulę rytinę kaimynę, Briuseliui pripažįstant, kad ryšiai su Kremliumi veikiausiai dar pablogės, nors jau dabar yra nusmukę į rekordines žemumas.
ES ir Rusijos ryšiai yra smarkiai pašliję nuo 2014 metų kovo, kai Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą. Pastaruoju metu Maskvos santykiams su virtine Vakarų sostinių kenkė Rusijos kariuomenės sutelkimas prie Ukrainos sienų ir virtinė šnipinėjimo skandalų bei diplomatų išvarymų.
Oficialiose viršūnių susitikimo išvadose sakoma, kad blokas yra „atviras selektyviam bendravimui su Rusija ES dominančiose srityse“, tokiose kaip klimato kaita, sveikatos apsauga, susitarimas su Iranu ir konfliktai Sirijoje bei Libijoje.
Lyderiai sakė, kad ES studijuos „dialogo su Rusija formatus ir sąlygas“, bet išbraukė teksto projekte buvusią formuluotę „įskaitant dialogą lyderių lygiu“.
Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas, kuris rėmė Prancūzijos ir Vokietijos siūlymą surengti derybas su V. Putinu, socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad „kaip kompromisas dabar turi būti paaiškinta, kurie dialogo kanalai gali būti naudingi“.
Lyderiai savo galutiniame pareiškime taip pat nurodo, jog reikalingas „griežtas ir koordinuotas ES ir jos šalių narių atsakas į bet kokią tolesnę piktavališką, neteisėtą ir griaunamąją Rusijos veiklą“.
Šiuo tikslu jie pavedė Europos Komisijai „pateikti galimybes papildomoms varžomosioms priemonėms, įskaitant ekonomines sankcijas“, kurių gali reikėti.
ES nerengė viršūnių susitikimo su V. Putinu nuo Krymo aneksijos laikų, ir tokio plano priešininkai mano, kad Berlynas ir Paryžius siūlydami esminį posūkį strategijoje turėtų pasikonsultuoti su kitomis šalimis, įskaitant ir labiausiai paveiktas rytines šalis, sakė diplomatas.
Jie taip pat sukritikavo bendradarbiavimo su Rusija kovos su organizuotu nusikalstamumu srityje idėją, juolab atsižvelgus į tai, kad ES kaltina Kremlių dėl išpuolių prieš savo oponentus Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje.
