Indijos vandenyne esanti Rytų Afrikos salų valstybė savo 98 000 gyventojų daugiausia siūlo „Sinopharm“ ir „AstraZeneca Plc.“, pastaroji gaminta pagal licenciją Indijoje ir žinoma kaip „Covishield“. Sveikatos ministerija pranešė kad bent du abiem „Covishield“ vakcinos dozėmis paskiepyti žmonės neseniai mirė nuo koronaviruso.
Vasarį Pietų Afrikoje atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad „AstraZeneca“ vakcina turi ribotą poveikį apsaugant žmogų nuo švelnios COVID-19 formos. Išvadų dėl sunkios ligos būklės ir mirčių nepateikta.
„Tiriant mėginių seką nuo pat 2021 metų vasario dominavo susirūpinimą kelianti beta atmaina“, – ketvirtadienį skelbė sveikatos ministerija.
Palmėmis apjuostas Indijos vandenyno salynas labai skubėjo paskiepyti savo gyventojus, kad galėtų atsiverti turistams, kurie yra šalies ekonomikos gyvybiškumo šaltinis. Dabar jam teko atnaujinti ribojimus veiklai ir judėjimui. Trečiadienį užsienio reikalų ir turizmo ministras Sylvestre‘as Radegondė pareiškė, kad naudojamų vakcinų „tinkamumą“ būtina įvertinti.
Gegužės 11 dieną sveikatos ministerija pranešė, kad aktyvių atvejų skaičius per savaitę pašoko daugiau nei dvigubai, iki daugiau nei 2 400, o 37 proc. šių pacientų buvo paskiepyti abiem vakcinos dozėmis.
Nors nuo tada protrūkis kiek atslūgo – birželio 23 d. duomenimis, užfiksuoti 1 426 aktyvūs atvejai, – skaičiai vis dar išlieka stabiliai aukšti.
Šalies sveikatos priežiūros institucijos nusiuntė mėginius, surinktus iki gegužės 24 dienos, į Kenijos medicininių tyrimų institutą sekai nustatyti. Nustatyta ir vadinamųjų alfa ir delta atmainų, pirmą kartą aptiktų atitinkamai Jungtinėje Karalystėje ir Indijoje.
Prezidentas Wavelis Ramkalawanas išsakė pasitikėjimą „Sinopharm“ vakcina. „Sinopharm“ veikia labai gerai, nes iki šiol, pradėjus leisti šią vakciną, neturime koronaviruso aukų“, – trečiadienį interviu sakė prezidentas.
Per anksti
Seišelių sveikatos priežiūros institucijos skelbia, kad nepaskiepyti žmonės turi šešis kartus didesnę tikimybę užsikrėsti COVID-19. Apie 70 proc. populiacijos jau paskiepyti dviem dozėmis.
Vis dėlto visuomenės sveikatos komisaras Jude’as Gedeonas teigia, kad per anksti daryti bent kokias išvadas dėl to, kurios vakcinos veikia geriau.
„Mes negalime lyginti šių dviejų vakcinų, nes „Sinopharm“ daugiausia buvo švirkščiama jaunesniems nei 60-ies metų amžiaus asmenims, o „Covishield“ – vyresniems nei 60-ies, – interviu sakė komisaras. – Šiuo metu tiriame demografiškai, kaip vakcinos paveikė abi amžiaus grupes. Kol kas su „Sinopharm“ vakcina aukų neturime.“
Tai, kas vyksta Seišeliuose, gerokai skiriasi nuo padėties Izraelyje – antroje pasaulyje daugiausiai savo gyventojų paskiepijusioje šalyje, kur koronaviruso atvejų yra gerokai sumažėję (tiesa, pastaruoju metu ir čia fiksuojamas užsikrėtimų delta atmaina augimas).
Šis kontrastas gali suteikti svarbios informacijos apie skirtingų vakcinų nuo koronaviruso efektyvumą.
Izraelyje daugiausia naudota „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurta vakcina.
Verta paminėti, kad šios pandemijos metu pirmą kartą pradėtos naudoti pagal mRNR technologiją sukurtos vakcinos (antroji jų yra „Moderna“). Iki šiol gauti klinikinių bandymų duomenys rodo, kad šios vakcinos efektyviau stabdo koronaviruso plitimą, yra efektyvesnės prieš viruso atmainas ir užkardo viruso plitimą bendruomenėje.
O „Sinopharm“ ir „Covishield“ vakcinos yra labiau paremtos tradiciniais metodais ir, kaip rodo tyrimai, yra mažiau efektyvios.
Kol kas akivaizdu, kad, nors Seišeliuose fiksuojamas infekcijos atvejų augimas, esama labai mažai atvejų, kai žmonės suserga labai sunkia ligos forma. „Intensyvios terapijos skyriuose turime tik kelis žmones. Du iš keturiasdešimties (iš gydomų ligoninėse), – per interviu gegužės 10 d. sakė Seišelių prezidentas Wavelis Ramkalawanas. – Vakcinos apsaugo žmones nuo sunkių simptomų.“
Padėtis Seišeliuose taip pat dar kartą mums parodo, kad mūsų supratimas apie visuomenės imunitetą – teorinę ribą, kuomet virusas nebegali plisti – ir toliau kinta. Mokslininkai anksčiau svarstė, kad, norint pasiekti tokį imunitetą, nuo koronaviruso reikėtų paskiepyti ar juo turėtų persirgti nuo 55 iki 82 proc. gyventojų.
Tačiau, nuo pandemijos pradžios praėjus jau 17 mėnesių, dabar manoma, kad ši riba gali priklausyti nuo konkrečios populiacijos jautrumo tam tikroms atmainoms, to, kaip žmonės laikosi fizinio atstumo, dėvi kaukes ir laikosi kitų infekcijos prevencijos priemonių, taip pat metų laiko, nes epideminė padėtis paprastai pablogėja, kai dėl itin šalto ar karšto oro žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose.
„Veikiausiai nebus taip, kad mes iki nulio sumažinsime šio viruso plitimą ar visiškai jį išnaikinsime, – sako Baltimorėje veikiančio Johnso Hopkinso sveikatos saugumo centro epidemiologė Jennifer Nuzzo. – Vakcinos daro tai, kas mums dabar rūpi labiausiai – užkardo rimtus ligos atvejus.“
Seišelių pamokos gali būti vertingos kitoms šalims sprendžiant, kokias vakcinas pirkti.
„Svarbiausia yra vakcinų kokybė ir efektyvumas prieš jūsų šalyje plintančią atmainą“, – sakė Pietų Afrikos Respublikos Medicininių tyrimų tarybos pirmininkė Glenda Gray, kuri buvo viena iš „Johnson & Johnson“ sukurtos vakcinos bandymų šalyje vadovė.
Seišelių finansų ministras Naadiras Hassanas, turėjęs suvaldyti pernai 13 proc. susitraukusią Seišelių ekonomiką, sako, kad vyriausybė negali sau leisti stovėti ir nieko nedaryti bei laukti atsakymų dėl esamų su koronavirusu susijusių mįslių. Jo teigimu, šalis yra „atvira ir pažeidžiama ekonomika“. „Šalis turi būti saugi, šalis turi būti atvira“, – sakė jis.
