Paryžius ir Berlynas nustebino ES kolegas, paskutinę minutę pateikę pasiūlymą apsvarstyti galimybę surengti viršūnių susitikimą su Rusijos prezidentu po birželio viduryje Ženevoje įvykusio jo susitikimo su JAV prezidentu Joe Bidenu.

Tokia idėja sulaukė pasipriešinimo iš virtinės ES šalių narių, ypač įsikūrusių Vidurio ir Rytų Europoje, kurios išlieka ypač atsargios dėl dialogo su Maskva atkūrimo, Kremliui taip ir nepakeičiant kurso.

„Šiandien nepavyko susitarti, kad turėtume nedelsiant susitikti aukščiausiu lygiu“, – po ilgų derybų Europos Vadovų Taryboje sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

Ji tvirtino, kad ES šalių lyderiai sutarė vystyti dialogo su Rusija formatą.

„Būčiau norėjusi pamatyti drąsesnį žingsnį, bet šis taip pat yra geras ir toliau dirbsime tuo klausimu“, – kalbėjo Vokietijos lyderė.

Nausėda: ES vadovų dialogas su V. Putinu siųstų blogą žinią Lietuvos visuomenei

Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Europos Sąjungos (ES) šalių lyderių susitikimas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu būtų pasiuntęs blogą žinią Europos šalių bei Lietuvos visuomenei.

Taip jis kalbėjo ES vadovams atmetus Vokietijos ir Prancūzijos siūlymą atkurti susitikimus su Rusijos prezidentu.

„Tai pirmiausia nusiųstų labai blogą žinią tiek mūsų visuomenėms, ir, aš neabejoju, Lietuvos visuomenei taip pat“, – žurnalistams Briuselyje penktadienį paryčiais sakė G. Nausėda.

„Taip pat tai nusiųstų prastą signalą (...) Rytų partnerystės šalims, nes turbūt visi puikiai prisimename, kas įvyko 2014 metais ir per tą laiką jokios pažangos nepasiekta. Atvirkščiai – toliau žūva žmonės, toliau okupuojamos teritorijos, vyksta borderizacija Sakartvele“, – pridūrė jis.

Šalies vadovas turėjo omenyje metus, kai Rusija aneksavo Krymą ir ėmėsi remti separatistus Rytų Ukrainoje.

Idėja ES valstybių narių lyderiams susitikti su V. Putinu atmesta pasipriešinus Vidurio ir Rytų Europos šalims, įskaitant Lietuvą.

„Aš patenkintas susitikimo rezultatais. Aš manau, kad vis dėlto suformulavome labai aiškius principus, aiškią žinutę, kad dabartinėmis sąlygomis vienašališkos nuolaidos iš ES pusės nėra galimos ir tai yra tvirtas principas ir vertybė, kurią mes giname“, – kalbėjo G. Nausėda.

Europos Vadovų Tarybos diskusiją dėl Rusijos jis pavadino „ganėtinai sunkia“.

Atmetę Berlyno ir Paryžiaus siūlymą dėl susitikimų su V. Putinu, ES šalių lyderiai sutarė vystyti dialogo su Rusija formatą.

Vokietija ir Prancūzija sako, kad ES turi laikytis tvirtos ir vieningos pozicijos Maskvos atžvilgiu, tačiau taip pat ieškoti būdų bendradarbiauti su Kremliumi abiem pusėm svarbiais klausimais, tokiais kaip klimato kaita, sveikata, Irano branduolinė sutartis ir konfliktai Sirijoje bei Libijoje.

Paskutinis susitikimas tarp ES ir Rusijos vadovų įvyko 2014 pradžioje, po Krymo aneksijos ir karo pradžios Rytų Ukrainoje jie buvo nutraukti.

Dabar Rusija palaiko gilesnius dvišalius ryšius su atskiromis ES valstybėmis.

„Pavojingas nukrypimas“

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba po Briuselyje įvykusio susitikimo su ES užsienio politikos vadovu Josepu Borrelliu Vokietijos ir Prancūzijos pasiūlymą pavadino „pavojingu nukrypimu nuo ES sankcijų politikos“.

27 šalių Bendrija nori peržiūrėti savo strategiją, kaip sulaikyti savo didžiulę rytinę kaimynę, Briuseliui pripažįstant, kad ryšiai su Kremliumi veikiausiai dar pablogės, nors jau dabar yra nusmukę į rekordines žemumas.

ES ir Rusijos ryšiai yra smarkiai pašliję nuo 2014 metų kovo, kai Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą. Pastaruoju metu Maskvos santykiams su virtine Vakarų sostinių kenkė Rusijos kariuomenės sutelkimas prie Ukrainos sienų ir virtinė šnipinėjimo skandalų bei diplomatų išvarymų.

Oficialiose viršūnių susitikimo išvadose sakoma, kad blokas yra „atviras selektyviam bendravimui su Rusija ES dominančiose srityse“, tokiose kaip klimato kaita, sveikatos apsauga, susitarimas su Iranu ir konfliktai Sirijoje bei Libijoje.

Lyderiai sakė, kad ES studijuos „dialogo su Rusija formatus ir sąlygas“, bet išbraukė teksto projekte buvusią formuluotę „įskaitant dialogą lyderių lygiu“.

Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas, kuris rėmė Prancūzijos ir Vokietijos siūlymą surengti derybas su V. Putinu, socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad „kaip kompromisas dabar turi būti paaiškinta, kurie dialogo kanalai gali būti naudingi“.

Lyderiai savo galutiniame pareiškime taip pat nurodo, jog reikalingas „griežtas ir koordinuotas ES ir jos šalių narių atsakas į bet kokią tolesnę piktavališką, neteisėtą ir griaunamąją Rusijos veiklą“.

Šiuo tikslu jie pavedė Europos Komisijai „pateikti galimybes papildomoms varžomosioms priemonėms, įskaitant ekonomines sankcijas“, kurių gali reikėti.