Politikos analitikas Igoris Iljašas aptarė Rusijos veiksnį Baltarusijos valdančiojo režimo, kurio priešakyje stovi Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka, ir Vakarų konflikte, skelbia belsat.eu.
Ekspertas primena, kad Europai Baltarusijai įvedus jau ketvirtą sankcijų porciją, Rusijos Federacijos pasiuntinys Baltarusijoje Jevgenijus Lukjanovas oficialiajam Minskui pažadėjo visokeriopą paramą šioje situacijoje.
„Mes nepaliksime Baltarusijos bėdoje. Mes – sąjungininkai. O sąjungininkai vienas kito neišduoda. Jau nekalbu apie tai, kad mes dvi broliškos slavų tautos“, – pareiškė J. Lukjanovas.
Nepaisant to, I. Iljašas atkreipia dėmesį, kad „įpareigojantys sąjunginės ištikimybės pažadai drastiškai kontrastuoja“ su informacija, kuria dalijasi naujienų agentūra „Interfax“: pasirodo, kad trečią 2021 metų ketvirtį nenumatytas rusiškos naftos tiekimas sankcijų taikinyje atsidūrusiai Baltarusijos bendrovei „Naftan“.
Panašu, kad šiuo atveju geranoriškosios „slaviškos brolystės“ veiksnys nesuveikė. Ir kyla nemenkų abejonių, kad suveiks ir kitais su sankcijomis susijusiais atvejais, samprotauja politikos ekspertas.
„Šioje situacijoje pats Maskvos pažadas suteikti Lukašenkai paramą jo kovoje su priešais Vakaruose atrodo tarsi provokacija, skatinanti situaciją tik dar labiau kaisti. Daugmaž, tik nebijokite, mes jus pridengsime. Tik jokios konkrečios paramos „šiame ekonominiame kare“ A. Lukašenkai niekas nieko nepasiūlo“, – aiškina I. Iljašas.
Įdomu tai, kad Rusijos Federacijos ambasadorius daugybę kartų atkreipė dėmesį: esą, situacija gali pakrypti tiek optimistine, tiek ir pesimistine linkme. Ir galima tik spėlioti, ką tiksliai jis turėjo galvoje, samprotauja analitikas.
Anot I.Iljašo, Kremliaus politika Baltarusijos atžvilgiu strategiškai nevienalytė ir daugeliu atveju netgi iracionali, tačiau vis dėl to „kažkokių teisingų išvadų iš bendradarbiavimo su Lukašenka Maskva visgi pasidarė“.
„Vladimiras Putinas suprato, kad A. Lukašenkai nereikia palikti nė menkiausio šanso rasti kompromisą su Vakarais. Priešingu atveju Baltarusijos prezidentas ir vėl bandys visą pasaulį įtikinti, kad jis – vienintelis Baltarusijos „nepriklausomybės garantas“, iš visų jėgų besistengiantis sulaikyti Rusijos ekspansiją. 2020 metų rugpjūtį pasikreipęs į V. Putiną su prašymu padėti malšinant taikius protestus, A. Lukašenka pats tą mitą ir sugriovė. O dabar daro viską, kad tas mitas niekada nebūtų reanimuotas.
Jeigu nuo 2015 metų vasaros iki 2020 metų A. Lukašenka ir mokėjo parduoti Vakarams savo „skirtingumą“ nuo Putino Rusijos, tai dabar visomis išgalėmis bando demonstruoti vienybę su „vyresniuoju broliu“.
Maskva džiugiai jam padeda tai daryti. Tik štai istorija su rusiškos naftos tiekimu „Naftan“ labai aiškiai pademonstravo, kad jokio bendro fronto prieš Vakarų demokratijas nėra.
A. Lukašenkai jo kovoje su Vakarais V. Putinas padės tik tol, kol ta pagalba prisidės prie Rusijos pozicijų stiprinimo toje pačioje Baltarusijoje. Ir kuo didesni bus A. Lukašenkos režimo nuostoliai priešininkams, tuo daugiau šansų turės Rusija padidinti savo įtaką, įsitikinęs ekspertas.
I. Iljašinas atkreipia dėmesį, kad Rusija šiuo metu visai neskuba pasirašyti integraciją užtikrinančių žemėlapių.
„O kodėl? O gi todėl, kad kiekviena A. Lukašenkos diena valdžioje priartina momentą, kai integracija bus įmanoma išskirtinai pagal Kremliaus sąlygas. V. Putino sumanymas paprastas – reikia, kad A. Lukašenka kapituliuotų ne dėl Rusijos daromo spaudimo, o todėl, kad nebeturės kito pasirinkimo. Planas, žinoma, rizikingas, tačiau gana realistiškas“, – tikina I.Iljašinas.
Rusijos ambasadorius J. Lukjanovas, kalbėdamas apie sankcijas, pareiškė: „Maskva Minską palaikys „iki labiausiai kritinių aplinkybių“. Kas tai per „kritinės aplinkybės“, jis nepatikslino. Galime neabejoti, kad Kremlius tikrai pasistengs, kad „tos kritinės aplinkybės“ būtinai susiklostytų, prognozuoja I. Iljašinas.
Europos Sąjunga ketvirtadienį oficialiai įvedė sankcijas svarbiems Baltarusijos ekonomikos sektoriams, didindama spaudimą autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimui po civilinio lainerio priverstinio nutupdymo Minske.
Delfi primena, kad naujasis sankcijų paketas numato priemones, varžančias Baltarusijos galimybes eksportuoti kalio trąšas, naftos produktus ir tabako gaminius, sakoma Bendrijos pranešime.
Be to, bus ribojama Minsko prieigą prie ES kapitalo rinkų ir draudžiama teikti draudimo arba perdraudimo paslaugas Baltarusijos vyriausybei bei valstybinėms institucijoms.
„Naujos tikslinės ekonominės sankcijos apima draudimą tiesiogiai arba netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti arba eksportuoti bet kam Baltarusijoje įrangą, technologijas arba programinę įrangą, kurių pirminė naudojimo paskirtis – stebėsena arba ryšių internetu arba telefonu perėmimas, taip pat dvigubos paskirties prekes ir technologijas, skirtas naudoti kariuomenei arba nurodytiems asmenims, subjektams ar institucijoms Baltarusijoje“, – sakoma ES Tarybos paskelbtame pranešime.
Vėliau ketvirtadienį išsamios sankcijų sąlygos buvo paskelbtos ES oficialiajame leidinyje.
Reglamente nurodoma, kad draudimas importuoti arba tranzitu per Baltarusiją gauti naftos produktus ir kalio trąšas bus taikomas susitarimams, sudarytiems po birželio 25 dienos. Taigi, ES sankcijos nebus taikomos šiuo metu galiojantiems kontraktams dėl naftos produktų ar kalio trąšų pirkimo iš Baltarusijos.
„Nustatyti draudimai nedaro poveikio sutarčių, sudarytų iki 2021 metų birželio 25 dienos, arba papildomų sutarčių, reikalingų tokioms sutartims įvykdyti, vykdymui“, – rašoma dokumente.
Šios ekonominės sankcijos yra plačiausio masto kada nors Baltarusijai taikytos poveikio priemonės. Jos buvo įvestos kilus Vakarų šalių pasipiktinimui, kai A. Lukašenka gegužės pabaigoje pasiuntė naikintuvą perimti oro bendrovės „Ryanair“ keleivinio lainerio, skridusio iš Atėnų į Vilnių. Lėktuvą priverstinai nutupdžius Minske buvo sulaikytas juo skridęs baltarusių opozicijos tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius ir jo draugė – Vilniuje studijuojanti Rusijos pilietė Sofija Sapega.
Pirmadienį Bendrija paskelbė sankcijas dar 86 asmenims ir subjektams dėl keleivinio lainerio nutupdymo ir Minsko režimo platesnių represijų prieš opoziciją.
Baltarusiją dideli neramumai krėtė kelis mėnesius po rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų. Jų laimėtoju buvo paskelbtas nuo 1994 metų šalį geležiniu kumščiu valdantis A. Lukašenka, bet opozicija ir Vakarų demokratijos šiuose rinkimus laiko suklastotais.
Nuo šios krizės pradžios ES paskelbė iš viso keturis sankcijų Baltarusijos režimui paketus, neskaitant ketvirtadienį įvestų naujų priemonių. Suvaržymai taikomi iš viso 166 asmenims ir 15 juridinių subjektų.
Pirmadienį sankcijas Minskui taip pat išplėtė JAV; jų pavyzdžiu neilgai trukus pasekė Jungtinė Karalystė ir Kanada.
Be to, ES praeitą mėnesį uždraudė Baltarusijos oro bendrovėms skraidyti į Bendrijos šalis ir paragino savo oro vežėjus nesinaudoti Baltarusijos oro erdve.
Tačiau A. Lukašenka iki šiol atsisako nusileisti Vakarų spaudimui ir ketvirtadienį perspėjo, kad dalyje šalies gali būti įvesta karo padėtis, siekiant išvengti ekonomikos nuosmukio dėl sankcijų poveikio.
