Rusijos gynybos ministerija skelbia, kad lėktuvas Su-24М britų laivo plaukimo kryptimi numetė bombą.

Skelbiama, esą britų minininkas pažeidė teritorinę sieną Juodojoje jūroje, netoliese Fiolento iškyšulio.

„Britų laivas už ribos nuplaukė tris kilometrus ir į perspėjimus dėl teritorinės sienos pažeidimo nereagavo. Norėdamas sustabdyti britų laivą, lėktuvas Su-24М atliko perspėjamąjį bombardavimą laivo judėjimo kryptimi. Tada „Defenfer“ apsisuko ir išplaukė iš Rusijos teritorinių vandenų“, – skelbia gynybos ministerija.

„Eskadrinis minininkas buvo iš anksto įspėtas, kad bus panaudotas ginklas, jeigu bus pažeista Rusijos Federacijos valstybės siena. Į perspėjimą [laivas] nereagavo“, – sakoma ministerijos pranešime.

Pasak kariškių, per šį incidentą 12 val. 6 min. ir 12 val. 8 min. pakrančių apsaugos patrulinis laivas paleido perspėjamųjų šūvių, o 12 val. 19 min. Rusijos šturmo lėktuvas Su-24M atliko „perspėjamąjį bombų numetimą“ priešais „Defender“.

„12 val. 23 min. dėl Juodosios jūros laivyno ir Rusijos FSB (Federalinės saugumo tarnybos) Pasienio tarnybos bendrų veiksmų Karališkojo laivyno eskadrinis minininkas „Defender“ paliko Rusijos Federacijos teritorinius vandenis“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime.

„RIA Novosti“ praneša, kad Rusijos gynybos ministerija po įvykio iškvietė Didžiosios Britanijos gynybos atašė.

„Dėl Didžiosios Britanijos karinių jūrų pajėgų eskadrinio minininko įvykdyto Rusijos Federacijos valstybės sienos pažeidimo į Rusijos gynybos ministeriją iškviestas gynybos reikalų atašė Jungtinės Karalystės ambasadoje Maskvoje“, – sakoma ministerijos pranešime.

Londonas savo ruožtu pareiškė, kad britų laivas jokių šūvių iš rusų pusės neužfiksavo.

„Į „HMS Defender“ nebuvo paleista jokių perspėjamųjų šūvių. Karališkojo laivyno laivas toliau taikiai plaukia per Ukrainos teritorinius vandenis, laikantis tarptautinių įstatymų“, – sakoma ministerijos pranešime.

Su-24M

Suintensyvėjusios pratybos

Birželio 14 dieną Rusijos kariškiai pranešė pradėję stebėti „HMS Defender“ ir Nyderlandų fregatos „HNLMS Evertsen“ veiksmus, kai šie laivai atplaukė į Juodąją jūrą dalyvauti pratybose.

„Mūsų pusė šiais laivai tikrai nesidžiaugs. Sutikti su iškilmėmis jų niekas nesiruošia, bet būtinai stebės jų veiksmus“, – naujienų agentūrai „Interfax“ anksčiau sakė Juodosios jūros laivyno buvęs vadas admirolas Vladimiras Komojedovas.

Prasidėjus krizei Ukrainoje JAV ir kitų NATO šalių laivai pradėjo dažniau lankytis Juodojoje jūroje ir rengė bendras pratybas su Ukraina.

Nuo birželio 28-osios iki liepos 10 dienos Ukrainos ir NATO pajėgos rengs dideles bendras karines pratybas „Sea Breeze“, kuriose dalyvaus apie 4 000 karių, 40 karinių bei pagalbinių laivų, apie 30 lėktuvų ir sraigtasparnių.

Anksčiau šį mėnesį Karališkasis laivynas pranešė, kad „HMS Defender“ atsiskyrė nuo kovinės grupės, vykdančios NATO operacijas Viduržemio jūroje ir išplaukė vykdyti „savų užduočių“ Juodojoje jūroje.

Ukrainos gynybos ministerija trečiadienį informavo, kad ukrainiečių, britų ir amerikiečių specialiosios pajėgos eskadriniame minininke „HMS Defender“ surengė „bendrą treniruotę“.

„Specialiųjų operacijų operacijų laisvoji abordažo grupė... surengė bendrą treniruotę britų eskadriniame minininke „Defender“, mokydamiesi atlikti abordažo veiksmus“, – sakoma pranešime.

Ministerija pridūrė, kad buvo treniruojamasi užimti laivą, priešininkui to nesitikint. Tokie veiksmai neretai naudojami vaduojant piratų užgrobtus laivus.

Prie Rusijos sienų neretai įvyksta incidentų, kuriuose dalyvauja orlaiviai arba laivai, ypač tvyrant padidėjusiai įtampai su Vakarais. Vis dėlto atvejai, kai paleidžiama ugnis, yra itin reti.

Ukrainai priklausantį strategiškai svarbų Krymo pusiasalį Rusija okupavo po Kijeve 2014 metais įvykusios provakarietiškos Maidano revoliucijos ir tų metų kovo mėnesį jį aneksavo. Tarptautinė bendruomenė šio žingsnio nepripažįsta.

Britų karališkasis laivynas kiek anksčiau birželį skelbė, kad „HMS Defender“ buvo atskirtas nuo britų minininkų grupės Viduržemio jūroje ir pasiųstas „į misijas Juodojoje jūroje“.

Rusijos senatorius Sergejus Cekovas, tuomet komentuodamas situaciją „RIA Novosti“, sakė smerkiantis britų karo laivo veiksmus kaip „akiplėšišką tarptautinių normų pažeidimą“.

Ekspertas: nepamenu, kad kas nors panašaus būtų įvykę

Doktorantas Robas Lee, stebintis Rusijos karinių pajėgų dislokavimą Londono karališkojo koledžo Karo studijų katedroje, „The Moscow Times“ sakė, kad Rusijos įspėjamieji šūviai, skirti NATO laivui, žymi „naują“ atvejį.

„[Rusija] atliko keletą labai agresyvių perėmimų jūroje ir ore, tačiau įspėjamieji šūviai yra visiškai kita kategorija. Ir, be jokios abejonės, kur kas rimtesnis dalykas nei įprasti agresyvūs perėmimai. Nenoriu vartoti žodžių „beprecedentis atvejis“, bet nuo tada, kai pradėjau domėtis šia sritimi, neatsimenu, kad kas nors panašaus būtų įvykę“, – teigė jis.

„Karo laivo „HMS Defender“ misija į Juodąją jūrą buvo politinė. Jos tikslas – pademonstruoti karinius pajėgumus, remti Kijevą ir priminti Maskvai, kad Krymo aneksija nebuvo nei pamiršta, nei pripažinta“, – tviteryje rašė Markas Galeotti, Karališkojo jungtinio gynybos ir saugumo studijų instituto vyresnysis darbuotojas ir Rusijos saugumo reikalų ekspertas.

„Savo ruožtu, Maskva irgi sureagavo politiškai (savaip), pirmiausia suklastojusi GPS signalus, kad parodytų, jog „Defender“ ir Nyderlandų fregata neva agresyviai plaukia tiesiai Rusijos Juodosios jūros flotilės bazės Sevastopolyje link. O dabar, kaip ir anksčiau, teigia agresyviais veiksmais „išvijusi“ Karališkąjį jūrų laivyną“, – pridūrė jis.

Nepriklausomas Rusijos kariuomenės ekspertas Pavelas Lužinas incidentą pavadino „tipiška karo laivų diplomatija“.

„Šis incidentas yra svarbus politiniu atžvilgiu: Rusija pademonstravo, kad toliau saugo vandenis, kuriuos laiko savo nuosavybe, – „The Moscow Times“ sakė jis. – Tai 2018 m. lapkričio mėnesį matytos politikos, kai Rusijos sienų apsaugos pajėgos Kerčės sąsiauryje užpuolė Ukrainos laivyno laivus, tęsinys. Rusija taip pat parodė, kad yra pasiruošusi imtis agresyvesnių veiksmų.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (760)