San Paule žmonės valstybinėse klinikose reikalauja JAV bendrovės vakcinų ir dažnai tiesiog išeina, jeigu jiems jų nepasiūlo. Kai kurie sveikatos priežiūros centrai iškabino iškabas: „Pfizer“ vakcinų nėra“, kad sutaupytų visiems laiko. Daugelis vakcinacijos centrų stovi tušti, ir tik saujelėje tų, kurios turi „Pfizer“, nusidriekia ilgiausios eilės.
29-erių metų mokytoja Maressa Tavares galėjo pasiskiepyti prieš dvi savaites Rio de Žaneire, bet pakluso savo tėvo prašymui palaukti „Pfizer“ vakcinos. „Man asmeniškai nėra didelio skirtumo, kokia vakcina pasiskiepyti, bet mano tėvo įsitikinimai nepalenkiami“, – sakė ji.
Tokios nuotaikos trikdo vakcinacijos kampaniją, jau dabar susiduriančią su vakcinų stygiumi ir pristatymo vėlavimais. Dėl nesugebėjimo sukontroliuoti ligą kenčia ne tik patys brazilai, kurių miršta kone po 2 000 per parą, bet kyla ir pasaulinės pandemijos atsikartojimo grėsmė, jeigu šalis su 213 mln. gyventojų taps naujų atmainų židiniu.
Kiniška „Sinovac“ siūloma vakcina ir britų „AstraZeneca“ sudaro apie 96 proc. vakcinų, prieinamų šioje šalyje, palyginti su vos 4 proc. „Pfizer“ vakcinų, rodo vyriausybės duomenys.
„Per pandemiją prarasta 500 000 gyvybių, ir tai veikia tiek mūsų Braziliją, tiek visą pasaulį, – tviteryje rašė šalies sveikatos ministras Marcelo‘as Queiroga. – Dedu nenuilstamas pastangas, kad būtų paskiepyti visi brazilai per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kad šis scenarijus, alinęs mus visus daugiau nei metus, galiausiai pakeistų kryptį.“
Nors gydytojai tvirtina, kad gyventojai turėtų skiepytis bet kokia prieinama vakcina, „Sinovac“ vakcinos „CoronaVac“ veiksmingumas yra daug mažesnis nei kitų vakcinų – šalies prezidentas Jairas Bolsonaro smarkiai sukritikavo jos „kilmę“ ir iš pat pradžių atsisakė ją pirkti. „AstraZeneca“ vakcinų naudojimui viso pasaulio mastu ženkliai pakenkė reti kraujo krešulių susidarymo atvejai, šalutinis poveikis ir tebevilkinamas jos patvirtinimas Jungtinėse Valstijose.
„Iš pradžių žmonės bijojo skiepytis „CoronaVac“, nes ji kiniška, o dabar kratosi ir „AstraZeneca“, dėl galimų reakcijų, – sakė Luiza Carlos de Souza e Silva, slaugytoja, padedanti skiepyti žmones valstybinėje Rio de Žaneiro klinikoje. – Žmonės yra iš tiesų klaidingai informuoti, vyriausybė pernelyg ilgai delsė pristatyti vakcinacijos planą, dėl to kyla daug baimių.“
Tokios dvejonės Brazilijoje nėra unikalus reiškinys. Ameshas Adalja, tiriantis pandemijas Johnso Hopkinso sveikatos saugumo centre Baltimorėje, sako, kad jų būta dar nuo 1796 metų, kai buvo sukurta vakcina nuo raupų. Po daugiau nei dviejų šimtmečių JAV pareigūnai, norėdami įtikinti žmones skiepytis, žada daug įvairių jaukų – nuo prancūziškų bulvyčių iki loterijos prizų. Europoje „AstraZeneca“ vakcinos naudojimas ėmė strigti po pranešimų apie susidarančius kraujo krešulius, o Urugvajus net padovanojo dozių su besibaigiančiu terminu, nes žmonės tiesiog jų atsisakė.
Bet niekur taip nereikia vakcinų kaip Brazilijoje. Šalis jau sušvirkštė per 86 mln. dozių, ir vis dėlto pirmąja doze yra paskiepyta tik mažiau nei 30 proc. populiacijos, vos 12 proc. – ir antrąja doze, rodo naujienų agentūros „Bloomberg“ surinkti duomenys. Pasak A. Adaljos, vakcinacijos kampaniją Brazilijoje trikdo dezinformacija socialinėje žiniasklaidoje ir kartu „neigimas iš aukščiausių vyriausybės sluoksnių“.
Jeigu viruso plitimas ir toliau bus nekontroliuojamas, sakė A. Adalja, gali atsirasti naujų atmainų. Daugelis jų jau cirkuliuoja, įskaitant labai užkrečiamą „Gama“ atmainą, kuri pirmą kartą buvo aptikta Brazilijoje pernai lapkritį ir nuo tada išplito į 64 valstybes.
Vakcinos, regis, yra veiksmingos prieš šias atmainas, bet šalys, kuriose vakcinacijos kampanija vyksta vangiai, gali nugrimzti į dar gilesnę krizę.
Brazilijoje užsikrėtimų vis dar yra daug – padėtis gali pablogėti, atėjus žiemai Pietų pusrutulyje. Kai kurie miestai ir valstijos vėl uždaromi, bet po maždaug penkiolika mėnesių galiojusių krantinių tokios priemonės tampa mažiau veiksmingos.
„Virusas cirkuliuoja it pašėlęs, užsikrečia daugybė žmonių, saujelė pasiskiepijusiųjų, ir daugiausia tik pirmąja doze, – sako Atila Iamarino‘as, biologas, mokęsis San Paulo ir Jeilio universitetuose, kurio specializacija – virusologija. – Sprendimas laukti vienos ar kitos vakcinos yra nepaprastai pavojingas.“
Vyriausybė pradėjo struktūrinę kampaniją, raginančią žmones skiepytis ir dėvėti veido kaukes, tik gegužę, praėjus daugiau nei metams nuo viruso atsiradimo. J. Bolsonaro nuo pat pandemijos pradžios menkina viruso grėsmę. Dar praėjusią savaitę jis buvo baikerių mitingo žvaigždė, kritikavo karantinus ir nurodė sveikatos apsaugos ministerijai apsvarstyti pasiūlymą dėl neprivalomo kaukių dėvėjimo.
Priešingai nei Jungtinės Valstijos, kurios iš karto pasikliovė keliomis vakcinomis, Brazilija nusprendė įsigyti tik „AstraZeneca“ vakcinų, kurių veiksmingumas prieš simptominę ligą sudaro apie 63 procentus. Reaguodami į tiekimo trikdžius, gubernatoriai ir miestų merai nusprendė mėginti patys derėtis dėl sutarčių. Pasirinkimo galimybėms išsekus, vyriausybė galiausiai susitarė dėl „CoronaVac“, kurios veiksmingumas tesiekia apie 51 proc. , – vakcinos, kurios J. Bosonaro keletą kartų viešai buvo išsižadėjęs.
Per Kongreso tyrimą sukritikuotas dėl to, kad neužsakė 95 proc. veiksmingų „Pfizer“ vakcinų, prezidentas pakeitė strategiją ir ėmė garsiai viešinti kiekvienos naujos partijos atvykimą, – nors jis iki šiol abejoja dėl mokslinio jų pagrindimo. Ketvirtadienį jis aiškino, kad susirgimas yra veiksmingesnė apsaugos nuo viruso forma, ir pats dar nėra pasiskiepijęs.
Ekspertų teigimu, verta skiepytis ir mažesnio veiksmingumo vakcinomis, tačiau J. Bolsanaro nepasitikėjimu persiėmę ir jo šalininkai. Edilsonas Pessanha, Maressos Tavares tėvas, delsė skiepytis beveik tirs mėnesius, kol galiausiai sulaukė JAV vakcinos. Jis sakė bijojęs skiepytis „CoronaVac“.
„Žmonės nori idealaus varianto, – sakė 62-jų metų ūkininkas. – Aš tyrinėju ir noriu to, kas geriausia man, kas geriausia mano šaliai, tai dabar ir daroma. J. Bolsonaro daro tai, kas geriausia mums.“
Natalija Pasternak, mikrobiologė, kuri tapo ryški vyriausybės kovos su pandemija kritikė ir kuri liudijo Kongrese, vadina tokius žmones „vakcinų someljė“.
„Vyriausybės pareiga yra informuoti žmones, kad jie neturėtų rinktis, kad visos vakcinos veiksmingos ir kad bet kokia prieinama vakcina yra gera“, – interviu kalbėjo N. Pasternak.
Kad ir kaip būtų, vakcinacijos tempai pastaruoju metu kiek pagreitėjo. Po staigaus nuosmukio gegužę vidutinis per parą suleidžiamų dozių rodiklis birželį pašoko iki maždaug 984 000, rodo „Bloomberg“ surinkti duomenys. Pasiekta pažanga paskatino rinkas optimistiškai vertinti didžiausios Lotynų Amerikos ekonomikos perspektyvas, pakurstydamos ženklų akcijų augimą.
Antrąjį metų pusmetį laukiama atvykstant daugiau vakcinų dozių partijų.
Bet kol kas, anot ekspertų, Brazilija yra įstrigusi alkvietėje, virusui toliau šėlstant. Per parą viksuojama daugiau nei 80 tūkst. naujų atvejų ir daugiau nei 2 tūkst. mirčių. Su per 17,8 mln. patvirtintų atvejų ji užima trečią vietą pagal infekcijų rodiklį, nusileisdama JAV ir Indijai. Pagal mirčių skaičių ji yra antra, per mažiau nei du mėnesius padidinusi bendrą mirties atvejų rodiklį nuo 400 000 iki 500 000 atvejų.
„Fiocruz“, ligą stebinti institucija, savo ketvirtadienį publikuotoje ataskaitoje pavadino situaciją „kritine“. Ataskaitoje teigiama, kad vidutinis aukų amžius pirmą kartą sumažėjo žemiau 60-ies, praėjus keliems mėnesiams po to, kai buvo fiksuota panaši užsikrėtimų ir hospitalizacijų dinamika. Dabar daugiau nei pusė mirusiųjų nuo koronaviruso patenka į 20-59 metų amžiaus kategoriją.
„Absurdiška, kad analizuojame šiuos mirčių per parą skaičius ir galvojame: viskas gerai, o tai anaiptol nėra gerai, – sakė N. Pasternak. – Daugybė žmonių mato, kaip kitos šalys grįžta prie normalaus gyvenimo ritmo, ir mano, kad ir mes einame tuo keliu, bet akivaizdu, kad taip nėra.“
