Pastarojo efektyvumas kelia mokslininkams pernelyg daug klausimų, tačiau svarbiausia net ne tai: žmonės nesugeba suvokti, kodėl yra apgaudinėjami, kai vyksta be galo svarbūs su jų sveikata susiję reikalai, rašo currenttime.tv.
Jana Krepyševa – Bereznikų miesto Permės krašte gyventoja. Mergina užsiregistravo skiepytis „Sputnik V“ vakcina ir tikina, kad šis preparatas buvo įrašytas informuoto asmens sutikimo dokumente, kurį ji pasirašė. Kad iš tikrųjų buvo suleista „EpiVac“, ji sužinojo atsitiktinai – kada atėjo skiepytis antrą kartą.
„Norėdama būti tikra, paklausiau slaugos darbuotojos, ar tai, kas man bus suleista, yra „Sputink V“. O ji atsakė, kad tai „EpiVac“, nes ir pirmoji dozė buvo „EpiVac“, – nurodė Jana.
Jauna moteris nepatikėjo slaugos darbuotoja ir pažvelgė į dokumentus, kuriuos pati pasirašė.
„Paklausiau tik todėl, kad koridoriuje išgirdau kitus pacientus kalbant, esą tą dieną skiepijama „EpiVac“ vakcina. Taigi, nutariau pasitikslinti, – sako Jana. – Vis dėlto sutikimo dokumente, kuris buvo pateiktas, kai atėjau antrą kartą, ir kurį, kaip informuotas asmuo, pasirašiau, buvo įrašyta „Gam-COVID-Vac“ vakcina! Kitaip sakant, „Sputnik V“.
„Gam-COVID-Vac“ ir iš tiesų tėra tik kitas „Sputnik“ pavadinimas.
Supratusi, kad negavo tos vakcinos, kuria skiepytis užsiregistravo, J. Krepyševa raštu kreipėsi į šalies Sveikatos apsaugos ministeriją.
Moters užklausa buvo užregistruota tik po penkių dienų, na, o atsakymo ji laukai iki šiol. Jana siekia pakartotinai pasiskiepyti, tik šįkart – „Sputnik V“ vakcina.
„Vizitas pas vyr. gydytoją numatytas birželio 28 d. Aš būtinai atvyksiu, – tikina Jana. – Jei pokalbis su ligoninės vadovybe nieko pozityvaus man neatneš, drauge su teisininku parengsiu kreipimąsi į prokuratūrą.“
J. Krepyševos istorija – ne vienetinis atvejis. Birželio 18 d. laikraštyje „Novaja gazeta“ pasirodė publikacija, kurioje buvo papasakota, kaip vienas pacientas tik per atsitiktinumą sužinojo, kad buvo paskiepytas ne tuo preparatu, kuris buvo nurodytas dokumentuose.
Vakcinos „EpiVacCorona“ pavadinimą medicinos įstaigos darbuotojas į paciento siuntimą įrašo ranka arba užregistruoja sistemoje tada, kai dozė būna suleista. Kai kurie pacientai teigia buvę vakcinuoti skirtingais preparatais, nors pagal vakcinacijos protokolus šitokia praktika tiesiogiai draudžiama.
Minėtina, kad per „Telegram“ panašių istorijų papasakojama dešimtimis: ypač jomis dalijasi vakcinos tyrimuose dalyvavę savanoriai.
Aneksuotame Kryme Sevastopolio mieste gyvenantis Igoris Šarapovas papasakojo, kad po pirmo skiepo iš poliklinikos gautame dokumente buvo įrašyta „Sputnik V“ vakcina. Tačiau prieš skiepijantis antrą kartą paaiškėjo, kad buvo suleistas kitas preparatas – „EpiVac“.
Skiepytis pakartotinai Igoriui leista tik po kelių mėnesių, be to, tik tokiu atveju, jei jo organizme nebus pakankamai su koronavirusu kovojančių antikūnų.
„Kai paklausiau, kaipgi taip atsitiko, paaiškėjo, kad niekas nieko nežino, – sakė I. Šarapovas. – Tada paklausiau, ar galiu dabar pasiskiepyti „Sputnik V“ vakcina. Sulaukiau neigiamo atsakymo, esą, kuo skiepijausi pirmą kartą, tuo turiu skiepytis ir antrą. Taigi balandžio 29 d. man buvo suleista antra „EpiVac“ dozė.“
„EpiVacCorona“ – tai Novosibirske veikiančiame mokslinių tyrimų centre „Vector“ sukurtas preparatas. Rusijos Federacijos sveikatos apsaugos ministeriją šią vakciną užregistravo dar 2020-ųjų spalį, bet pirma mokslininkė publikacija apie ją pasirodė tik kovo mėnesį, be to, ne visame pasaulyje žinomame leidinyje „Lancet“, paprastai skelbiančiame apie tokius tyrimus, o Rusijoje leidžiamame žurnale „Infekcija i imunitet“.
Įdomu tai, kad ir žurnalas, ir „EpiVac“ sukūręs centras „Vector“ priklauso tokių preparatų kontrole užsiimančios Rusijos vartotojų teisių apsaugos tarnybos struktūroms, tačiau institucijos vadovė Ana Popova yra viena iš vakciną sukūrusios komandos narių.
Daugeliui mokslininkų faktinis „EpiVacCorona“ efektyvumas kelia nemenkų abejonių.
„Savanoriai, užsiregistravę dalyvauti trečiame šios vakcinos tyrimų etape, iš karto susibūrė į „Telegram“ grupę ir iš pradžių jų nuomonė apie vakciną buvo ypač palanki. Visi nuoširdžiai reiškė susižavėjimą.
„Viešpatie, kokia inovatyvi ši idėja ir mes visi dabar ją patikrinsime“, – kanale „Nastojaščeje vremia“ kalbėjo molekulinės biologijos specialistė Olga Matvejeva, papasakojusi, kaip iš tikrųjų vyko „EpiVac“ tyrimas.
Laikantis koncepcijos, dalyviai, esą, turėjo tirtis antikūnų koncentraciją organizme, tad tai ir darė. Nors tik ketvirtadaliui iš jų buvo suleidžiamas placebas, antikūnų neatsirado nė pas vieną.
„Manyti, kad visi 100 sudarė grupę, gavusią placebą, jie negalėjo, kadangi statistiškai tai nėra logiška, – akcentavo O. Matvejeva. – Lyginant tą vakciną su „Sputnik“, t. y. nustatant, kiek žmonių pasijunta prastai po „Sputnik“ ir kiek – po „EpiVacCorona“, ir dar atsižvelgiant į tai, kad pastaruoju atveju kai kurie žmonės rimtai ir sunkiai suserga, patiria plaučių pažeidimų, gaunama į jokius rėmus netelpanti proporcija.“
Vis dėlto Rusijos vartotojų teisių apsaugos tarnyba, neva remdamasi po pirmos klinikinių bandymų fazės gautais rezultatais, informavo, kad imunologinis „EpiVac“ efektyvumas – 100 proc., nors toks lygmuo nebuvo priskirtas nė vienam pasaulyje sukurtam preparatui.
Tyrimuose dalyvavę savanoriai teigia, kad antikūnų nesusidarė (arba susidarė itin mažas kiekis) ne mažiau nei trečdalio paskiepytųjų organizme.
Dėl „EpiVacCorona“ savanoriai jau du kartus rašė į Rusijos sveikatos apsaugos ministeriją, prašydami surengti nepriklausomą preparato efektyvumo patikrą. Tačiau jiems buvo atsakyta, kad preparatas užregistruotas Rusijoje laikantis nustatytos tvarkos, todėl yra laikytinas efektyviu ir saugiu.
Rusija pati sau išsikasė duobę
Panašu, kad su nauja COVID-19 banga susidurianti Rusija pati sau išsikasė duobę. Gyventojai vangiai eina skiepytis. Nepasitikima nė viena vakcina.
Keturiuose Rusijos regionuose, konkrečiai – Maskvoje, taip pat Maskvos, Sachalino ir Kemerovo srityse, įvesta privaloma vakcinacija nuo koronaviruso. Šį žingsnį regionų savivaldybės žengė atsižvelgdamos į prastėjančią epidemiologinę situaciją šalyje ir Kremliaus priekaištus dėl nepakankamo vakcinavimo tempo.
Visgi didžioji dauguma Rusijos piliečių sprendimą priversti juos pasiskiepyti vertina priešiškai. Portalo sibreal.org kalbinti ekspertai įsitikinę, kad dėl žmonių nenoro pasiskiepyti greičiausiai kalta valdžia.
Rusijoje prasideda trečioji epidemijos banga: jau trečią savaitę iš eilės naujų atvejų skaičius tolydžio auga. Pagal epidemijos plitimo greitį charakterizuojantį RT indeksą Rusija (1,16) šiuo metu lenkia visas didžiąsias pasaulio valstybes, įskaitant JAV (0,62), Kiniją (0,64), Indiją (0,74) ir Braziliją (0,75).
Nepaisant šito, pagal vakcinavimo tempą Rusija teužima 69 vietą pasauliniame kontekste. Paskiepyti piliečiai dabar sudaro vos 9,88 proc. viso šalies kontingento, o, pavyzdžiui, JAV tokių jau yra 45,19 proc., Kinijoje – 16,23 proc., Kanadoje – 15,5 proc., Brazilijoje – 11,62 proc.
Remiantis įmonės „SuperJob“ atliktos apklausos rezultatais, prieš privalomą vakcinavimą pasisako 63 proc. Rusijos žmonių, o už – tik 23 proc. Įtikinti Rusijos piliečius, kad skiepytis – būtina, dabar tikriausiai nepavyks, mano mokslo temomis rašanti žurnalistė, molekulinės biologijos specialistė, knygos „Virus, kotoryj slomal planetu“ (Virusas, kuris palaužė planetą) autorė Irina Jakutenko.
Toliau – portale sibreal.org skelbiamas pokalbis su šia specialiste.
– Kaip manote, kodėl Rusijos žmonės nenori skiepytis ir kaip būtų galima juos perkalbėti arba įtikinti, kad tai padarytų?
– Apie kokį nors vieną kelią kalbėti neišeina. Nepasitikėjimas vakcinomis – kompleksinis reiškinys, nulemtas begalės veiksnių, todėl išspręsti šią problemą dabar, kai neva netikėtai – it sniegas sausio mėnesį – užgriuvo trečioji banga, deja, nepavyks.
Neįmanoma taip imti ir iš karto priversti žmonių skubiai eiti skiepytis. Kad šitaip būtų, dar pačioje epidemijos pradžioje reikėjo imtis kuo įvairiausių priemonių. Pavyzdžiui, nereikėjo pirmaisiais mėnesiais kalbėti per televizorių, kad šitas virusas – visai nepavojingas, nepavojingesnis už gripą, kad Vakaruose panika sukelta tik šiaip sau. Jeigu liga nėra tokia baisi, tai kam gi eiti skiepytis, ar ne? Tikiuosi, kad dabar tokių dalykų per televizorių jau niekas nekalba.
Aišku, vis tiek dar pasakojama, kokios pavojingos užsienietiškos vakcinos – „Pfizer“, „Moderna“, „AstraZeneca“. Matyt, sumanymas buvo įtikinti, kad tai, kas jų, – blogai, o tai, kas mūsų, – gerai. Deja, žmonių galvose susiformuoja nuostata, kad visos vakcinos nuo COVID-19 – pavojingos.
Taip nusiteikę jie jokiu būdu nesutinka skiepytis. Juolab kad nėra ir jokių apribojimų. Tiksliau, kai atvejų skaičius akivaizdžiai išaugo, šio to imamasi, bet iki tol jokių de facto apribojimų nebuvo, o žmonės tokią politiką suprato kaip ženklą, kad realiai jiems niekas negresia. Kam tada skiepytis susileidžiant vakciną, kuri, kaip kalbama per televizorių, galbūt net pavojinga?
– Ar yra dar kokių nors priežasčių, be oficialios propagandos demonstruojamos destruktyvios pozicijos?
– Dar viena priežastis – įsišaknijęs gydytojų nusistatymas prieš vakcinas. Daugelis iš jų nerekomenduoja pacientams skiepytis, ir šitai, savaime aišku, negali nesmukdyti motyvacijos. Tokį gydytojų elgesį nulėmė kompleksinės problemos Rusijos medicinos studijų programose. Medikų išsilavinimas čia – ganėtinai žemo lygio.
Šioje srityje mes gerokai atsiliekame nuo Vakarų. Aukštąsias mokyklas baigę gydytojai, įskaitant ir pediatrus, neturi supratimo apie tai, kaip veikia vakcinos. Išspręsti šios problemos vienu užmoju tiesiog neįmanoma. Štai kodėl vienintelė veiksminga priemonė, siekiant, kad žmonės pasiskiepytų, yra privalomos tvarkos nustatymas, nepaisant begalės tokios strategijos minusų. Tokios idėjos, kaip galimybė laimėti automobilį, nepasiteisino kaip stimulas. Tikimybė išlošti loterijoje – itin menka, be to, žmonės mano, kad vakcina – labai pavojinga, o rizika užsikrėsti COVID-19 jų nebaugina. Jie mąsto: „Nesusirgsiu, o jei susirgsiu, nenumirsiu.“
Rusijos piliečiai netiki, kad pasiskiepiję galės jaustis saugiau. Jie nesupranta, kad COVID-19 pasitrauks tiktai tuo atveju, jei bus vakcinuotas didelis skaičius žmonių. Svarbu ir tai, kad netaikomi apribojimai, kuriuos, vakcinuojant žmones, būtų galima atšaukti, kaip daroma, pavyzdžiui, Europoje.
Čia kelis mėnesius kai kur galiojo griežtas karantinas, ir, nors jis palaipsniui atšaukiamas, nepasiskiepiję asmenys turi nuolatos darytis testus, kurie, beje, nėra nemokami. Dar visiškai neseniai pasidaryti testą tekdavo net einant į parduotuvę (ligi tol jokios parduotuvės, išskyrus maisto prekių, buitinės chemijos ir vaistines apskritai nedirbo). Vakcinavimas išlaisvina nuo priedermės testuotis, norint apslankyti sporto klube ar kino teatre. Pasiskiepijusieji neturi laikytis karantino sugrįžę iš užsienio. Kitaip sakant, Vakaruose skiepas suteikia galimybę normaliai gyventi ir keliauti, o Rusijoje, žmonių akimis, jis nesuteikia jokių galimybių, užtat įsivaizduojamų grėsmių sukelia kuo daugiausiai.
– Vadinasi, jūs manote, kad jei ne apribojimai, europiečiai taip pat nesiskiepytų?
– Kalbėti tariamąja nuosaka neverta, tačiau, kaip rodo statistika, Europoje ir JAV nusiteikimas prieš vakcinas kur kas mažiau paplitęs negu Rusijoje. Kalbu apie visas vakcinas. Beje, privalomas vakcinavimas įvedamas vis didesniame skaičiuje Europos valstybių. Ilgėja ir privalomų skiepų sąrašas. Nepateikus skiepo nuo tymų sertifikato, vaikas nepriimamas į darželį ar mokyklą. Visgi svarbiausias visų tikslas – sugrįžti prie normalaus gyvenimo. Žmonės labai pavargo nuo mėnesiais tęsiamo karantino, todėl nori kuo greičiau pasiskiepyti, kad visa tai baigtųsi.
– Ar Rusijos žmonėms nedaro įtakos net pranešimai apie vienus aukščiausių pasaulyje mirštamumo rodiklius?
– Kai kam, tikriausiai, daro – juk 10 proc. vis dėlto pasiskiepijo, bet apskritai Rusijos žmonės nepasitiki statistika. Jokia. Šiuo atveju nepasitikėjimas didžiuliais skaičiais suveikia dar ir kaip savisaugos reakcija. Galvojama: „Visa tai netiesa, manipuliacijos, tiek žmonių nemirė arba mirė ne nuo koronaviruso.“ Net daugelis iš tų, kurie patys persirgo COVID-19 arba kurių giminės sunkiai šia liga sirgo ar nuo jos mirė, mano, kad vakcinos keliama rizika – didesnė.
Dar reikia paminėti ir žmonių mąstyseną: galvojama, kad jei ką nors padarysi ir patirsi neigiamus padarinius, jausiesi daug blogiau negu tuo atveju, jeigu tas pats dalykas būtų įvykęs nepriklausomai nuo tavo valios, tarsi savaime. Taigi, jeigu užsikreti koronavirusu, esi tarsi niekuo dėtas – tiesiog toksai tavo likimas. O kaip yra, jei pats nueini į polikliniką ir pasiskiepiji, o tada sulauki kokių nors nepageidaujamų reakcijų? Su šituo žmogui susitaikyti kur kas sunkiau. Apskritai, kad žmonės eitų skiepytis, juos turi apimti didžiulis noras išsivaduoti nuo apribojimų arba jie turi priklausyti kokiai nors ypač apsišvietusiai ir ypač sąmoningai nacijai, tiktai tokių, deja, nebūna, nors iš dalies šio tikslo galima pasiekti švietimo keliu. Yra ir trečias variantas. Tai situacija, kada valstybė įveda privalomą vakcinavimo tvarką.
Pavyzdžiui, Kinijoje niekas nė neklausia, ko kas nori ir ko kas nenori: tiesiog visi nusiunčiami testuotis ir pasiskiepyti. Lygiai taip pat net milijoninę provinciją nutariama izoliuoti, jeigu joje nustatomas bent vienas užsikrėtimo koronavirusu atvejis.
– Ar Rusijos piliečių norą skiepytis kaip nors modeliuoja ta aplinkybė, kad šičia faktiškai nėra vakcinų pasirinkimo? Juk iš kitų šalių vakcinų neperkama, „EpiVacCorona“ jau diskredituota dėl begalės kritinių publikacijų, o apie Čumakovo centre sukurtą „CoviVac“ kažkodėl apskirtai niekas nebekalba. Belieka „Sputnik V“.
– Nors paradoksalu, tačiau pasirinkimas gali tiktai pabloginti situaciją. Juk jei ko nors yra daug, bet niekas nieko nesirenka, vadinasi, visi variantai – blogi. Beje, vakcina „Sputnik“ daug kas nesiskiepijo todėl, kad laukė iš Čumakovo centro arba Novosibirsko pasirodysiančios vakcinos. Labiausiai – iš Čumakovo centro, nors apie ją apskritai jokios informacijos nėra, o analogai – neefektyvūs. Kodėl neleidžiama skiepyti užsienietiškais preparatais? Šis klausimas, veikiausiai, jau politinis. Pagaliau, netgi jei „Pfizer“ mūsų valdžia patvirtintų, masiniu šios vakcinos eksportu į Rusiją niekas dabar neužsiimtų – juk ir patiems neužtenka.
Gamybos apimtys, aišku, bus plečiamos, tačiau per dieną niekas nepasikeis. Taip, jei Rusijoje atsirastų užsienietiškų vakcinų, dalis žmonių, nepasitikinčių viskuo, kas rusiška, aišku, pasiskiepytų, bet apskritai pasirinkimas sukelia priešingą efektą. Deficito sąlygomis noras skiepytis paprastai išauga.
Man buvo suleista „Sputnik“ vakcina, bet noriu pasiskiepyti ir „Pfizer“, tik šito padaryti praktiškai neįmanoma – talonėliai išgraibstomi kone akimirksniu, taigi, greičiausiai turėsiu laukti vasaros pabaigos (I. Jakutenko gyvena Europoje). Jei kas nors pasakytų, kad „Sputnik“ atsargos senka ir jų užteks maždaug savaitei, žmonės iš karto suskubtų skiepytis.
– Minėdami neefektyvius inaktyvuotos vakcinos analogus iš Čumakovo centro, turėjote omenyje kinišką vakciną „CoronaVac“?
– Taip, Brazilijoje ji ne itin gerai užsirekomendavo, nors, regis, naujausi testavimui Turkijoje rodo neblogą efektyvumą. Su kinų statistika sudėtinga, šiaip ar taip, kol kas atrodo, kad ši vakcina mažiau efektyvi už mRNR vakcinas (prie tokių priskirtinos „Pfizer/BioNTech“ ir „Moderna“) ir netgi virusinių vektorių vakcinos („Sputnik“, „AstraZeneca“, „Johnson & Johnson“). Nuo pat pradžių būta spėjimų, kad inaktyvuotos vakcinos bus mažiau efektyvios, kadangi negyvas virusas absoliučiai nepanašus į gyvą virusą.
Suleidžiant vakciną, neįvyksta ląstelių užkrėtimas, ir imuninės sistemos reakcija visiškai kitokia. Virusinių vektorių vakcina imituoja užsikrėtimą – tegu ir kitu virusu. O mRNR – apskritai moderni technologija: ji ląstelės viduje sintezuoja viruso baltymą, o tai duoda išskirtinai efektyvų imuniteto atsaką. Inaktyvuotos vakcinos dažnai pasižymi ne itin dideliu efektyvumu. Savaime suprantama – tai geriau nei nieko, o masiškai paskiepijus žmones, ypač jei kalbėtume apie nedidelę šalį, kur realu tai padaryti labai greitai, ji būtų puiki. Tačiau turint omenyje, kad Rusijoje žmonės nenori masiškai skiepytis, siekiant sustabdyti pandemiją, vakcina turi būti efektyvesnė.
Sociologijos profesoriaus iš Chabarovsko Vitalijaus Blažnevičiaus nuomone, pasyvus vakcinavimo boikotas – Rusijos gyventojų nepasitikėjimo visų lygių valdžia rezultatas: „Lėti vakcinavimo tempai – pernykštės nurodymo dėvėti kaukes ir laikytis saviizoliacijos istorijos tęsinys. Rusijoje nebuvo tokių didelio masto protestų prieš lokdaunus kaip Vakarų Europoje, užtai praktiškai visur jautėsi tylus visų šių priemonių boikotas. Ir žmonės neypatingai stengėsi pasisaugoti, ir įmonės ne itin užsidarydavo, ir valdžia daugiau dėl akių įvedinėjo priemones.
Jau pernai vasarą praktiškai visų priemonių nuo koronaviruso beveik neliko. Chabarovske didžiausia antroji banga siūbtelėjo lapkritį–gruodį, būtent šiuo laiku praktiškai jokios karantino priemonės nebuvo taikomis, o kaukes dėvėjo tik patys sąmoningiausi asmenys. Manau, tokie situacija susiklostė ne tiek dėl to, kad kai kas neigia paties viruso egzistavimą, o dėl to, kad žmonės netiki, kad yra panacėja. Be to, jie ne tiek jau stipriai bijo susirgti ir tuo netgi puikuojasi; tai – gerai žinomas rusų fatalizmas.
Kalbant apie vakcinas, juo labiau reikalinga labai stipri motyvacija, dar ir pasitikėjimas valdžia, kurio didžioji dauguma neturi. Dauguma nusiteikę skiepytis tik kraštutiniu atveju, jei gyvenimas privers – prireiks išvykti į užsienį arba darbe privers.
Vakcinavimas vyksta sparčiais tempais tose šalyse, kurių gyventojai pasitiki valdžia. Esant nepasitikėjimui ir netgi pasyviam visų valdžios įvedamų priemonių boikotavimui, neverta tikėtis sparčių vakcinavimo tempų.“
Sociologas, Levados centro direktoriaus pavaduotojas Denisas Volkovas, remdamasis apklausomis, patvirtino: rusų priešinimosi vakcinavimui priežastis – nepasitikėjimas valdžia.
Žmonėms žada vienkartines išmokas, dovanų korteles, papildomas mylias, nemokamus bilietus į teatrą, vaišina ledais. Prezidentas ne kartą sakė – šalyje yra visi ištekliai vakcinavimui, kad, jo skaičiavimu, jau rudenį Rusijoje susiformuotų visuomenės imunitetas. Bet realiai rusai neskuba skiepytis.
Nuo pat pradžių pasirengę skiepytis buvo tik apie trečdalis rusų, kitose šalyse šis rodiklis buvo du–tris kartus didesnis. Norinčių vakcinuotis dalis nesikeitė beveik metus laiko, tik pastaraisiais mėnesiais ėmė palaipsniui mažėti (balandžio pabaigoje siekė beveik 26 proc.), nes dalis norinčiųjų jau buvo pasiskiepiję. O vakcinavimo priešininkų skaičius didėjo nuo 54 proc. 2020 m. iki 62 proc. 2021 m. balandžio pabaigoje. Mažėjant naujų užsikrėtimų, slopsta ir baimė užsikrėsti, tad vis mažiau žmonių ketina skiepytis.
Levados centro apklausų duomenimis, į konkretų klausimą apie nenoro skiepytis priežastis rusai dažniausiai atsako bijantys šalutinių vakcinos poveikių, bijo, kad vakcina dar „žalia“, pagaminta pernelyg greitai, neatlikti reikiami testavimai.
Lygiai tokius rezultatus rodo ir grupinės apklausos. Nors savos vakcinos sukūrimas kažkam tapo pagrindu didžiuotis, beveik pusei respondentų tai iš pat pradžių sukėlė nepasitikėjimą ir abejonių, reziumavo D. Volkovas.
Centro sociologinę statistika patvirtina ir dirbantys gydytojai, kurie gauna informaciją apie nesutikimo skiepytis priežastis tiesiai iš pacientų.
„Lėto vakcinavimo tempo priežastis – per menkas žmonių pasitikėjimas tėvynėje gaminta vakcina, – mano infekcinių ligų specialistė, pediatrė iš Tomsko Jevgenija Aleksejeva. – Jie įsitikinę, kad vietinės gamybos vakcinos prastesnės, teikia pirmenybę užsienietiškoms vakcinoms. Kažkas apskritai nenori skiepytis, nes per maža informacijos apskritai apie vakcinavimą – žmonės nesupranta, kam to reikia. Žinoma, valdžia stengiasi užtikrinti didelę vakcinavimo apimtį (todėl poliklinikose vyksta loterijos, kuriose galima laimėti butų ir kt. dalykų), deja, tokie metodai neveiksmingi – manau, geriau šias jėgas ir išteklius skirti žmonių švietimui.“
