A. Blinkenas vyks į Berlyną, Paryžių ir Romą, susitiks su įtakingais Europos Sąjungos veikėjais – Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, taip pat su Vatikano lyderiais. Be to, jis dalyvaus derybose dėl pastangų užtikrinti taiką karo nualintoje Libijoje ir įveikti džihadistų grupuotę „Islamo valstybė“ (IS).

JAV diplomatijos vadovas kelionę baigs liepos 29-ąją Italijos mieste Materoje įvyksiančiu Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimu. Tikėtina, kad per šį renginį jis akis į akį susitiks su savo kolega iš Kinijos, kurios vis kategoriškesni veiksmai užsienyje ir šalyje J. Bideno administracijos laikomi pagrindiniu iššūkiu Jungtinėms Valstijoms

Per savo paties kelionę J. Bidenas pasiūlė Didžiojo septyneto (G-7) šalims didžiulio masto infrastruktūros plėtros planą, galintį varžytis su Kinijos vizitine kortele tapusia iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“ (angl. Belt and Road Initiative, BRI). Jis taip pat paskatino NATO viršūnių susitikimo dalyvius konkrečiau nei kada nors anksčiau suformuluoti savo poziciją dėl Kinijos klausimo.

„Ši kelionė yra tęsiamas prezidento Bideno prioristetoas – atkurti mūsų ryšius su sąjungininkais“, – sakė vyriausiasis JAV diplomatas Europos reikalams Philas Reekeris.

„Šių ryšių tvirtumas paklos pamatus daugeliui užsienio politikos prioritetų, įskaitant ekonomikos atsigavimą, mums išeinant iš COVID pandemijos, taip pat pastangas duoti atkirtį Kinijos Liaudies Respublikai ir apskritai autoritarizmui visame pasaulyje“, – jis sakė žurnalistams.

Gesinti nesutarimus

Dauguma europiečių palankiai vertino J. Bideno entuziazmą atkurti aljansus po jo pirmtako Donald Trumpo audringos kadencijos, kai Amerikos lyderis peikė Vašingtonui draugiškas valstybės dėl, anot jo, nesąžiningos prekybos praktikos ir nepakankamo indėlio į bendrą gynybą.

Tuo metu J. Bideno komanda atrodo itin pasišventusi atlantizmui. Užsienio politikos veteranas A. Blinkenas dalį vaikystės praleido Paryžiuje ir gerai moka prancūzų kalbą. Savo maloniu būdu jis kaip diena nuo nakties skiriasi nuo atžaraus pirmtako Mike'o Pompeo, atėjusio į Valstybės departamentą iš itin konservatyvių JAV politikos sluoksnių.

J. Bidenas nedelsdamas ėmėsi gesinti nesutarimus su Europa – atšaukė D. Trumpo sprendimą išvesti amerikiečius karius iš Vokietijos, taip pat išsprendė ilgai trukusį ginčą su Europa dėl subsidijų civilinės aviacijos sektoriuje.

Prieštaringesnių vertinimų sulaukė J. Bideno sprendimas atšaukti pagrindines sankcijas baigiamam tiesti vamzdynui „Nord Stream 2“, turinčiam padvigubinti rusiškų dujų tiekimo Vokietijai apimtis. Šiam projektui ypatingai priešinasi Ukraina, kovojanti su prorusiškais separatistais ir besibaiminanti, kad neteks galimybės daryti įtaką per dujų tranzitą.

Šią poziciją kritikavo net ir kai kurie įstatymų leidėjai iš J. Bideno Demokratų partijos, laikydami ją tūpsniu prieš Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, su kuriuo JAV prezidentas praeitą savaitę susitiko Ženevoje.

Visgi J. Bideno administracija argumentuoja, kad „Nord Stream 2“ projektas jau pernelyg toli pažengęs, kad jį būtų galima sustabdyti. Amerikiečiai tikisi, kad jų strategija padės išlaikyti galimybę bendradarbiauti su Vokietija, nustatant neperžengiamas ribas Rusijai.

Pasak Ph. Reekerio, JAV administracija nusprendė „iš šios keblios padėties išpešti kažką teigiama“.

Griežtėjanti pozicija dėl Kinijos

Vokietijos Marshallo (Maršalo) fondo viceprezidentas Ianas Lesseris sakė, kad „Nord Stream 2“ yra vienas iš kelių klausimų, dėl kurių J. Bidenui teks ieškoti „sudėtingos pusiausvyros“ su europiečiais.

„Klausimas – ar iš tikrųjų turime susitelkti į Vokietiją, ar į Rusiją?“ – sakė jis.

A. Merkel ruošiantis užbaigti 15 metų trukusį darbą kanclerės poste, nauja draugiška Baltųjų rūmų nuostata padeda užtikrinti, kad ryšys tarp JAV ir daugiausiai gyventojų turinčios Europos Sąjungos valstybės išliktų stabilus.

Vis dėlto naujas Vokietijos lyderis gali laikytis kitokio požiūrio Kinijos atžvilgiu negu A. Merkel, kuri stengėsi Azijos galiūnę palenkti per prekybą.

Viena iš pagrindinių kandidačių yra žaliųjų atstovė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok). Ji perspėjo Kinijos bendroves, tokias kaip „Huawei“, nemėginti neteisėtai rinkti duomenų Europoje, taip pat pažadėjo užtikrinti griežtesnį atsaką dėl Pekino vyriausybės elgesio su uigūrų tautine mažuma. Tokia pozicija būtų palankiai įvertinta Jungtinių Valstijų, kaltinančių Pekiną uigūrų genocidu.

„Europoje taip pat griežtėja požiūris į Kiniją“, – sakė Briuselyje dirbantis Ph. Lesseris.

„Nors čia nuotaikos ne visai tokios kaip Vašingtone, be to, jos ne visuomet glaudžiai sutampa savo detalėmis ar stiliumi, Bideno administracija tikisi paskatinti šį ilgalaikį suartėjimą“, – pabrėžė analitikas.