Keletas lemiamų Vokietijos biotechnologijų įmonės pasirinkimų atskyrė jos vakciną-kandidatę nuo kitų. Nors klinikinių tyrimų rezultatai, kuriuos ji publikavo praėjusią savaitę, nėra tiesiogiai lygintini, o viruso atmainų išplitimas apsunkino testus, nes kitos vakcinos buvo testuojamos praėjusiais metais, ekspertai teigia, kad pagrindiniai skirtumai tarp vakcinų greičiausiai atliko svarbiausią vaidmenį dėl silpnų „CureVac“ rezultatų.
Vienas iš pagrindinių elementų buvo dozavimas. „CureVac“ vadovai teigia greičiausiai nenaudoję pakankamai mRNA stipriam imunitetui sukelti. Mažos dozės buvo būtinos, nes bendrovė savo vakcinų gamyboje naudojo kitokį mRNA tipą, nei kitos konkuruojančios įmonės, ir didesnės dozės būtų sukėlusios šalutinio poveikio rizikų.
Bendrovė prarado daugiau nei pusę savo rinkos vertės, savo tarpinėje analizėje atskleidusi, kad vakcina yra tik 47 proc. veiksminga prieš COVID-19 infekciją. Toks veiksmingumas daug mažesnis nei „Moderna“ ir „Pfizer“ sukurtų vakcinų.
Nors dar per anksti vadinti „CureVac“ vakciną fiasko, silpni preliminarūs rezultatai privertė ekspertus suabejoti bendrovės pasirinkimais, iškeliant prielaidą, kad vien viruso atmainos galbūt nepaaiškina, kodėl vakcinos veiksmingumas toks nedidelis, lyginant su varžovių vakcinomis.
„Tai didelė staigmena, – sakė „Berenberg Capital Markets LLC“ analitikas Zhiqiang Shu. – Mano nuomone, tokius rezultatus didele dalimi nulėmė technologijos.“
Kita karta
Jeigu „CureVac“ pirmosios kartos vakcina nebus patvirtinta, bus sudėtingiau įgyvendinti daug žadančios antrosios kartos vakcinos versijos klinikinius tyrimus, sakė Z. Shu.
Toji versija turėtų būti daug stipresnė dėl formulės optimizavimo, net jeigu mRNA technologijos nebūtų modifikuotos, teigė bendrovė. Vis dėlto ji baksnojo pirštu į naujas viruso atmainas, aiškindama „išblaivinančius“ savo tyrimo rezultatus, ir tvirtino, kad nuo to laiko, kai kiti atliko savo testus, aplinka pasikeitė.
„Buvo erdvės gerinti technologijas“ antrosios kartos COVID-19 vakcinos kūrimo kontekste, sakė „CureVac“ atstovė spaudai Sarah Fakih.
„Mes galėtume taip pat diskutuoti, ar ji buvo geriausia kandidatė. Bet rezultatai nerodo, kad technologijos neveikia“, – sakė ji.
Kaip ir patvirtintos vakcinos, kurias sukūrė „Moderna“ ir „Pfizer“ bendradarbiaudamos su „BioNTech SE“, „CureVac“ vakcina-kandidatė remiasi mRNA technologija, įtraukiant į procesą paties organizmo ląsteles. Tačiau besivystančiame tokių technologijų pasaulyje produktai atsiduria konkuruojančiose stovyklose.
Imuninė sistema greitai bando atakuoti laisvai judančias nemodifikuotas organizme esančias mRNA, versdama vaistų gamintojus maskuoti savo produktus, kad jie nebūtų sunaikinti, dar prieš tampant veiksmingais.
„Moderna“ ir „BioNTech“ tai daro pasitelkdamos chemines modifikacijas. Kita vertus, „CureVac“ palieka mRNA labiau natūralios formos, tokią, kokia ji yra.
„CureVac“ metodas galėtų turėti pranašumų, jeigu jį pavyktų ištobulinti kitos kartos vakcinų gamyboje. Biotechnologijų bendrovė savo gaminamoje vakcinoje naudojo tik 12 mikrogramų mRNA.
Tuo metu kiekviena „Pfizer-BioNTech“ dozė turi 30 mikrogramų mRNA, tuo tarpu „Moderna“ vakcinoms prireikia 100 mikrogramų.
Dozavimo lygis
Bet „CureVac“ vakcinos nepakankamo veiksmingumo prieš COVID-19 priežastis greičiausiai buvo ta, kad dozavimo lygis buvo per mažas, sakė Peteris Kremsneris, Vokietijoje veikiančio Tiubingengo universiteto Tropinės medicinos instituto direktorius, padėjęs vadovauti pacientų tyrimui.
Bendrovė negalėjo taikyti didesnio dozavimo, nes ji nemodifikavo mRNA formulėje, elektroniniame laiške rašė P. Kremsneris.
Kaip kiek anksčiau parodė tyrimas, „CureVac“ dozavimu generuotas antikūnų kiekis beveik prilygo kiekiui, koks susiformuodavo sveikstantiems po natūralios COVID-19 infekcijos pacientams po dviejų savaičių, tuo tarpu „Moderna“ ir „Pfizer“ vakcinų atitinkamas lygis buvo tris kartus didesnis, sakė Samas Fazelis, „Bloomberg Intelligence“ analitikas.
„Kaltinti viruso atmainas dėl žemo „CureVac“ vakcinos veiksmingumo yra pavojinga ir neapdairu“, – rašė S. Fazelis pabrėždamas, kad taip galima pakenkti vakcinacijos kampanijai ir paskatinti žmones nerimauti be jokio pagrindo.
Nepaisydama nesėkmės, „CureVac“ nežada sustoti ir yra pasiryžusi siekti priežiūros institucijų patvirtinimo, nes pasauliui reikia daugiau vakcinų. Atliekant klinikinius tyrimus bus būtina atlikti išsamią amžiaus grupių ir įvairių atmainų analizę, ketvirtadienį teigė Europos vaistų agentūros (EVA) pareigūnai.
Naujausi tyrimų duomenys gauti tuo metu, kai pasaulis, infekcijų mastui mažėjant, atsidūrė pandemijos kryžkelėje, nors viruso židiniai vietovėse, kur vakcinos prieinamumas ribotas, primena, kad COVID-19 toli gražu neišnyko. Turtingiausioms valstybėms tenka didesnioji dalis iš daugiau nei 2,4 mlrd. iki šiol sušvirkštų vakcinų.
„Bayer“, GSK
Iš dalies priklausanti Vokietijos vyriausybei, „CureVac“ plėtoja partnerystes su „Bayer AG“, „GlaxoSmithKline Plc.“ ir britų vyriausybe, kuriomis siekia paspartinti savo vakcinos ir būsimų jos versijų, nutaikytų į mutavusias atmainas, gamybą.
Daugiau išsamesnės informacijos tikimasi, kai bus paskelbta galutinė analizė, į kurią bus įtraukta daugiau nei 200 atvejų. Nauji duomenys gali pakoreguoti vakcinos efektyvumo rodiklius, teigė „CureVac“. Galutinius tyrimo rezultatus „CureVac“ ketina pristatyti per artimiausias dvi ar tris savaites.
„Faktiškai, pastaruosius šešis mėnesius mes kovojame su kitokiu virusu, kitokia pandemija“, – per vaizdo konferencinį ryšį sakė bendrovės generalinis direktorius Franzas-Werneris Haasas.
