Rinkimuose bus renkama 13 Prancūzijos regionų ir 96 departamentų vietos valdžia. Prognozuojama, kad M. Le Pen vadovaujamas Nacionalinis sambūris (RN) pirmąkart laimės bent viename regione.
Nors pati M. Le Pen nesibalotiruoja, ji jau dabar orientuojasi į kitų metų balandį ir gegužę vyksiančius prezidento rinkimus. Apklausos rodo, kad rinkimuose turėtų pasikartoti 2017 metų rinkimų scenarijus ir paskutiniame ture ji turėtų vėl susirungti su centristų prezidentu Emmanueliu Macronu.
„Jai (Le Pen) būtų puiku ir suteiktų pagreičio prieš prezidento rinkimų kampaniją, jeigu Nacionalinis sambūris laimėtų kuriame nors regione“, – naujienų agentūrai AFP sakė „Ipsos“ Prancūzijos skyriaus visuomenės nuomonės tyrimų vadovas Stephane'as Zumsteeg.
Nors kraštutinių dešiniųjų pažiūrų politikai vadovauja keliems miestams ir gyvenvietėms, RN dar niekada nėra vadovavęs regionui. Tai leistų partijai valdyti milijardų eurų biudžetą ir daryti įtaką mokykloms, transportui bei ekonomikos plėtrai.
Daugiausia vilčių teikia Provanso, Alpių ir Žydrojo Kranto regionas, kur RN rinkimuose vadovauja buvęs ministras Thierry Mariani, perbėgęs iš centro dešiniųjų Respublikonų partijos.
Balsavimas prasidėjo 8 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku ir turi baigtis 18–20 valandomis.
Rinkimai vyks du sekmadienius iš eilės: antrasis turas įvyks birželio 27 dieną, nebent kuriai nors partijai pavyks surinkti daugiau nei 50 proc. balsų per pirmąjį ratą.
Neaiškus rezultatas
Analitikai perspėja nedaryti skubotų išvadų dėl šių rinkimų rezultatų, nes daugeliu atveju juos gali nulemti vietos dinamika ir prognozuojamas mažas aktyvumas. Ekspertai abejoja, kiek tiksliai rinkimų rezultatai gali atspindėti platesnį politinį vaizdą.
Tačiau jie neišvengiamai nulems artimiausių savaičių naratyvą, ypač kalbant apie M. Le Pen, kaip kandidatės, stiprybę ir galimybę laimėti rinkimus bei apie E. Macrono nusilpusios centristų partijos „Respublika, pirmyn“ (La République en Marche, LREM) būklę.
Rinkimų baigtį sunku prognozuoti, nes rinkimai yra dviejų turų ir juose pasitelkiamas taktinis balsavimas: pagrindinės partijos paprastai vienija jėgas, siekdamos neleisti ultradešiniesiems perimti valdžios.
Sociologinių tyrimų agentūros „Ipsos“ ir bendrovės „Sopra Steria“ praėjusią savaitę atliktos apklausos rodo, kad RN kandidatai galėtų laimėti šešiuose iš 13 žemyninės Prancūzijos regionų, tad ši politinė jėga sekmadienį galėtų tapti dominuojančia.
Tačiau dėl RN oponentų pasitelkiamo taktinio balsavimo ultradešinieji gali visur pralaimėti per antrąjį rinkimų ratą. Taip jau atsitiko per praėjusius rinkimus 2015 metais.
Kitu svarbiu veiksniu laikomos prognozės apie rekordinį nedalyvavimą balsavime, šįkart galinti pasiekti 60 procentų.
Manoma, kad šių metų rinkimai yra labai svarbus išbandymas dviem centro dešiniųjų stovyklos atstovams, neslepiantiems prezidentinių ambicijų – Aukštutinės Prancūzijos regiono vadovui Xavier Bertrand'ui ir Paryžiaus apylinkėms vadovaujančiai Valerie Pecresse. Abu politikai siekia perrinkimo.
Sekmadienį prasidėję rinkimai taip pat gali būti palankūs žaliųjų partijai EELV, gerai pasirodžiusiai pernai įvykusiuose vietos valdžios rinkimuose.