Nauja JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) ataskaita rodo, kad per praėjusius metus perkeltųjų asmenų skaičius išaugo 3 mln., palyginti su 2019-ųjų rodikliu, kuris jau buvo rekordinis. Remiantis ataskaitos duomenimis, pernai savo namus buvo priversti palikti 1 proc. žmonijos.
Ataskaitoje rašoma, kad bėgančiųjų skaičių toliau didino tokios ilgai trunkančios krizės, kaip konfliktai Sirijoje, Afganistane, Somalyje bei Jemene, taip pat smurto protrūkiai tokiose šalyse, kaip Etiopija ir Mozambikas.
Perkeltųjų asmenų skaičius augo devintus metus iš eilės, nors tikėtasi, kad dėl koronaviruso pandemijos taikomi suvaržymai pristabdys šį augimą.
Per pandemiją „viskas, įskaitant ekonomikas, sustojo, tačiau karai, konfliktai, smurtas, diskriminacija ir persekiojimas – veiksniai, verčiantys tuos žmones bėgti, tęsėsi“, – naujienų agentūrai AFP sakė UNHCR vadovas Filippo Grandi.
JT pabėgėlių agentūra nustatė, kad 2020 metų pabaigoje rekordinis skaičius žmonių – 82,4 mln. – gyveno kaip pabėgėliai, prieglobsčio prašytojai ar savo šalių viduje perkelti asmenys. 2011 metais šis skaičius siekė maždaug 40 milijonų.
Beveik pusė – vaikai ir paaugliai
Net 42 proc. visų perkeltųjų asmenų yra mergaitės ir berniukai iki 18 metų.
„Tragedija, kad tiek daug vaikų priversti palikti savo namus, turėtų būti pakankama priežastis dėti daugiau pastangų užkirsti kelią konfliktams bei smurtui ir juos nutraukti“, – sakė F. Grandi.
Praėjusių metų pabaigoje maždaug 26,4 mln. žmonių, tarp jų 5,7 mln. palestiniečių, gyveno kaip pabėgėliai.
Savo šalį taip pat paliko maždaug 3,9 mln. venesueliečių, nelaikomų pabėgėliais, o visame pasaulyje 4,1 mln. žmonių buvo registruoti kaip prieglobsčio prašytojai.
Tiek pabėgėlių, tiek prieglobsčio prašytojų skaičiaus augimas, palyginti su 2019 metais, išliko panašus. Tuo metu savo šalių viduje perkeltų asmenų skaičius išaugo daugiau nei 2 mln. – iki 48 mln., rašoma ataskaitoje.
Tai neturėtų stebinti, turint galvoje, kad veiksniai, paprastai skatinantys žmones palikti savo namus, per pandemiją neišnyko, tačiau faktiškai nebeliko galimybių kirsti sienas.
Pernai mažiausiai 164 valstybės uždarė savo sienas dėl COVID-19. Daugiau nei pusė jų nenumatė taikyti išimčių prieglobsčio prašytojams ir pabėgėliams.
„Suintensyvėjus konfliktams ir smurtui, esant padėčiai, kai dėl COVID-19 sudėtinga kirsti sienas, neišvengiamai augo savo šalių viduje perkeltų asmenų skaičius“, – sakė F. Grandi žurnalistams.