Jo teigimu, Austrijos valdžiai yra „svarbu, kad sankcijos nepaliestų [Baltarusijos] piliečių“, su kuriais Viena yra „įsitraukusi į labai intensyvų dialogą“. Kitos ES valstybės narės tokios Austrijos pozicijos nepalaiko.
Kaip sakė kitas diplomatas, sektorines sankcijas prieš Baltarusiją rengusi darbo grupė gavo pranešimą, kad daugiau nei 90 proc. visų pinigų, kuriuos Baltarusija yra pasiskolinusi ES šalyse, tenka būtent Austrijai.
Ketvirtąjį sankcijų paketą numatyta priimti birželio 21 d. per ES valstybių narių užsienio reikalų ministrų susitikimą. Sektorinės sankcijos bus įtrauktos į penktąjį paketą.
Po Baltarusijoje įvykusio incidento su „Ryanair“ lėktuvu jų rengimo procesas buvo paspartintas.
2021-ųjų balandį Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas Vienoje susitiko su Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja. Po susitikimo jis paskambino Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Per pokalbį buvo užsiminta ir apie situaciją Baltarusijoje.
Manoma, kad S. Kurzas užvedė temą apie valdžios ir opozicijos derybas, taip pat apie galimą Maskvos poveikį Aliaksandrui Lukašenkai, siekiant, kad toksai dialogas prasidėtų.
SPO (Austrijos socialdemokratų partijos) delegacijai ES vadovaujantis Andreasas Schiederis pasisakė kritiškai. Užuot palaikiusi demokratinę Baltarusijos opoziciją ir dariusi spaudimą, Austrijos vyriausybė, anot jo, nusiteikusi gelbėti bankus, o ne ginti žmogaus teises ir demokratiją. A. Lukašenkos režimas neturi išvengti griežtų ekonominių sankcijų, įsitikinęs politikas.
Baltarusijoje nuo rugpjūčio 9 dienos vyksta protestai prieš A. Lukašenką, kuris beveik 27 metus autoritariškai valdo šalį. Lėktuvu skridęs tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius, kartu su kitais įkūręs baltarusių opozicijos kanalą „Nexta“ platformoje „Telegram“, Minsko laikomą ekstremistiniu, taip pat jo draugė – Vilniuje studijuojanti Rusijos pilietė Sofija Sapega – buvo sulaikyti oro uoste.
Europos Sąjungos ambasadoriai trečiadienį sutarė taikyti sankcijas dar 78 Baltarusijos asmenims ir septyniems juridiniams asmenims, pranešė diplomatai.
Sankcijos įvedamos Baltarusijai gegužės 23 dieną priverstinai nutupdžius Minske iš Atėnų į Vilnių skridusį Europos bendrovės „Ryanair“ keleivinį lėktuvą.
Septyni į sankcijų sąrašą įtraukti asmenys yra tiesiogiai susiję su šiuo incidentu, o 71 žmogui sankcijos bus taikomos dėl Baltarusijos vyriausybės platesnio masto kampanijos prieš opoziciją, sakė diplomatai.
Priemonės oficialiai turi būti priimtos pirmadienį, per ES užsienio reikalų ministrų susitikimą.
Autoritarinis Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka išprovokavo tarptautinį pasipiktinimą įsakęs pasiųsti naikintuvą perimti keleivinio lainerio. Europos Sąjunga reaguodama jau uždraudė Baltarusijos nacionalinės oro vežėjos „Belavia“ lėktuvams patekti į savo oro erdvę ir paragino Europos kompanijas neskristi į Baltarusijos oro erdvę.
Briuselis šiuo metu taip pat rengia naujų sankcijų svarbiems Baltarusijos ekonomikos sektoriams. Tarp galimų taikinių yra trąšų gamyba ir obligacijų pardavinėjimas Europoje.
ES jau buvo įtraukusi į „juodąjį sąrašą“ 88 asmenis, tarp jų A. Lukašenką ir jo sūnų, ir septynias kompanijas. Jiems dėl brutalaus protestų, kilusių po pernai rugpjūtį įvykusių rinkimų, slopinimo taikomas turto įšaldymas ir vizų draudimas.
Po rinkimų, kuriuose A. Lukašenka, 9,3 mln. gyventojų turinčią Baltarusiją geležiniu kumščiu valdantis jau daugiau kaip ketvirtį amžiaus, užsitikrino šeštą kadenciją, Baltarusiją kelis mėnesius krėtė beprecedenčiai protestai. Baltarusių opozicija ir Vakarai rinkimus laiko suklastotais.
Rusijos remiamas A. Lukašenka kol kas nekreipia dėmesio į daromo spaudimo poveikį.
